Bėgo dienos, ir Guru Guru džiugino tik muzika, bei lazerinių kalavijų kautynės su robotu, užprogramuotu nesužeisti.

Draveni, jau seniai norėjau paklausti, bet vis išslysdavo iš lūpų ir galvoj šis klausimas. Iš kur atsirado tas paslaptingas, mistiškas, nesuprantamas boogie-woogie? Istorijos vadovėliai tvirtina, kad netrukus švęsime jo šimtmetį. Tačiau ar gali būti, kad boogie-woogie neturi amžiaus ar net, neduokdie, yra amžinas?

Išgirsti vidinį balsą – tai išreikšti save, neištarus nė žodžio. Tai ypač svarbu melo sukaustytame pasaulyje, kur žmonių siekiai, net ir judesiai stebimi monitorių ekranuose. Planetos geometrija yra apdairiai suklastota, apribota neegzistuojanciais žemynais, nebūtais vandenynais ir išgalvotais miestais. ir tik poetai nesutelpa į kontrolės rėmus: slampinėdami gatvemis, laukais ir giriomis jie brėžia nematomas kreives, todėl jų kūrybinis blaškymasis pilkiesiems gali tapti itin pavojingu.

REDAKCIJOS ŽODIS: Kultūros svetainė RADIKALIAI! kategoriškai atsisako spausdinti Daliaus Timinsko-Oragaru ir Vilhelmo Jaunučio Apokrifus, nes nauji, ką tik gauti (kaip ir du ankstesnieji) tekstai pilni šmeižto, pagiežos ir nemotyvuotos neapykantos Draveniui bei Guru Guru. Redakcija netoleruos jokių išpuolių prieš Didžiojo Žaidimo personažus. Tegul tūli autoriai žaidžia futbolą, golfą, lauko tenisą ir kitus žaidimus. Linkime jiems sėkmės ir aukštų sportinių laimėjimų. O dabar džiugi naujiena: Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis nutarė žaisti toliau. Taigi, Žaidimas nesibaigia. Būkite su mumis!

Jau atšauktas ir vasaros, ir žiemos laikas. Ir net paprastas žmogus gali suprasti nepaprastą žmogų, vienu metu sukantį laikrodžio rodykles į priešingas puses... – aiškino Guru Guru, - laikas dabar matuojamas šviesos žingsniais, aš žinau, kiek yra šviesžingsnių iki PC, iki artimiausio kiosko. Mokslas turi palengvinti alaus gėrimą...

KREIPIMASIS. Brandūs skaitytojai, mes žaidžiame tikrą žaidimą, ir norime pasakyti ilgai slėptą tiesą. Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis sužaidė ilgą ir negražų žaidimą. Abu jie – užkietėję šuleriai, mikliai apgavę patiklius skaitytojus, ir jų „garsusis“ Didžiojo Žaidimo kodeksas yra tik atgrasi grafomaniška afera, ir nieko daugiau. Metas pasakyti tiesą. Dravenis – ne poetas, ne vizionierius, ne iškili asmenybė, o tik girtuoklis, skandalistas ir išpuikęs analfabetas. O Guru Guru – tai akademinio pasaulio priešas, kvailų teorijų kūrėjas, susireikšminęs šarlatanas. Taigi, dabar visu grožiu atsiskleis šių personažų menkystė. Skaitykite, kol dar mūsų neužblokavo portalo RADIKALIAI! redakcija. Būkite su mumis. REDAKCIJOS ŽODIS. O mums nusispjaut, – mes už demokratiją. Rašykit, ką norit, vis tiek spausdinsim.

Vietoje P.S. Tai buvo vienas paskutinių karantino vakarų. Tvanku (kai kur jau prasinešė kruša, bet šiame užkampyje ji taip ir nepasirodė), karo debesys, o svarbiausia - pojūtis, kad karantinas buvo geriausia, kas nutiko pastaruoju metu. Žinoma, gaila žmonių, kurie kentėjo, sirgo ir net mirė (kas gi čia naujo), bet tas pojūtis, kai žmones suvienijo buvimas namie, prie kompiuterio, buvo su niekuo nesulyginamas. Atsirado galimybė pabendrauti su žmonėmis, kurių nė nepažinojai, nors soc. tinklai liudijo, kad tai tavo "draugai". Guru Guru išties liūdėjo, nors buvo grasinama antrąja pandemijos banga. Visgi jei antroji, kad ir šešioliktoji banga bus, tai jau bus kas kita, turbūt...

- Draveni, kažkas man sakė, kad horizonte bėga šernai. Nustebau. Niekad nesu matęs. Bet esu matęs delfinus. Ar horizontas plokščias? Kodėl jis taip atrodo, juk žemė nėra plokščia (?), - samprotavo Guru Guru.

“And if we don’t make the decision ourselves, it’ll be made for us.”

Miestas judria gatvių kilpa smaugė Guru Guru, todėl jis šaligatvyje neieškojo vinių, pramušančių asfalto šarvus, nes žinojo, kad net ir pakilus žymiai aukščiau, ir saugiai skriejant aplink Žemę standartine orbita, visos gudrios ir sunkios hipotezės, doktrinos ir teorijos netenka svorio, nes paralelinės durys į demiurgų pasaulį yra slibino kieme, ten, kur žiemoti traukia delfinai.

Aušo nuostabus rytas. Žolė švelniai bangavo, galima buvo išplaukti. Valtis buvo kiaura, todėl žymiai greičiau slydo molėtu taku. Svarbu neatsitrenkti į lauko akmenis ir nepaskęsti krūmuose. Guru Guru it lasą mestelėjo tinklą ir pagavo už kelmo pasislėpusį krokodilą. Aštriadantis plėšrūnas bandė pragraužti tinkle skylę, bet veltui stengėsi, jis negalėjo nukąsti lininių virvių. Kas kita metalas, jis minkštas, švelnus.

Draveni, ar esi girdėjęs apie tuščio slėnio beprotį?

Reikia mums, Draveni, įkurti savo veidaknygę, kurios niekas necenzūruotų, niekas neblokuotų, kad būtume nepriklausomi. Kaip manai, ar tai - įmanoma? – paklausė Guru Guru.

Sugrįžęs iš tamsaus miško, Guru Guru nutarė pailsėti, ir naktis neprieštaravo. Ūkiančią lopšinę giedojo jungtinis pelėdų ir apuokų choras, bet miegoti trukdė itin ryški pilnatis. Reikia skristi į Mėnulį ir išjungti elektrą. Tamsioje palydovo pusėje yra paslėptas kirtiklis.

Guru Guru mąstė, kaip gi tampama meno specialistu, ekspertu, žinovu, kai tiek daug meno krypčių, mokyklų, o dailininkų – nesuskaičiuojama daugybė? Ir kas gali patarti? Tik tolimas nuo bet kokio meno žmogus, užkietėjęs ne-kūrėjas, o kūrikas... Tokių dabar reta. Kažkada, kai jie stovėjo prie krosnių, ir ne tik akmens anglimi, bet ir į malkas sukapotu gyvenimų, „supielavota“ karjera šildė mokyklas, ligonines, muziejus.