- O kur tu dabar esi? - klausimu atsakė Dravenis.
- Guliu, mąstau, lyg ir nemiegu, lyg ir nesapnuoju, lyg ir namie. O gal ne?
- Kur tu esi? - pakartojo klausimą Dravenis.
- Niekur aš, niekur... Be koordinačių, be kompaso, be saulės, be mėnulio...
- Tik nereikia gudrauti... Kur tu esi? - trečią kartą klausimą
pakartojo Dravenis.
- Kad nežinau... Sakiau gi, namie. O ką, man vaidenasi?
- Na, štai - esi namie... Pagaliau... Atsakymas buvo paprastas,
aiškus. Ir kodėl tau taip sunku buvo patvirtinti akivaizdų faktą?
- Draveni, ar bandai savo kartojamu klausimu sukelti man transo būseną? - Gi sakiau, kad namie. Tiksliau, sakiau, "lyg ir namie"...
Guru Guru atsakė be mažiausio ironijos šešėlio.
- Kadangi taip keistai paklausei, suabejojau. Mane mokė - abejok. Tai ir abejojau. Žvelgiau giliau. Net apie gyvenimo prasmę susimąstęs buvau.
Susimąstymas - tai klaida, paklydimas, ignoruojantis akivaizdžius
faktus. Abejoti tuo kas vyksta "čia ir dabar", tai filosofinė išdaiga,
siekis sureikšminti protą, kuris ieško klausimų, į kuriuos negali
atsakyti.
- O kaip tuomet, nemąstant, atrakinti duris, atverti elektroninę erdvę, suvokti kompasą ir pažinti laikrodį?
- Guru Guru, nejaugi tu ilgai mąstai, ir stovi prie durų, laikydamas
rankoje raktus, ir tik po ilgo ir sunkaus susimąstymo - atrakini. ną,
o prieš įjungdamas kompą, paskęsti gilioje kontempliacijoje? O
žvelgdamas į laikrodį...?
- Taip... Esu išsiblaškęs, ypač po kelionių kosmose. Kartais durimis norisi užrakinti raktus. O laiką geriausia
spėti pagal paukščius. Nors jis būna neteisingas, bet tikslus.
Netikėtai Guru Guru pakeitė temą.
- Draveni, ar tau patinka detektyvai? Ar būna nenušaunamų siužetų?
- Nenušaunamas siužetas - kai laimi blogiukai. Išsiblaškymas -
tai psichologų kliedesys, nėra jokio išsiblaškymo... Tuomet tu galvoji
apie kitką, o ne apie situaciją, kurioje esi.. Iš štai pagaliau
prabilai poetiškai teisingai, o, prašnekęs paukščių kalba (šernai jos
nesupras), durimis atrakini raktus ir tampi laisvas nuo bet kokių
įvadijimų.
- Čik čirik!