PERLOS IŠMINTIJIMAI. Perla atsisveikina su Sniegučiu

Perla atsisveikina su Sniegučiu

Sniegutis Modė buvo mylimiausias Perlos sūnėnas. Visa bėda, kad jis niekaip nenorėdavo gyventi kartu su Perla ir kitomis katėmis viduje... Sniegutis buvo laukinukas... Bet kasdien jis ateidavo, atsitūpdavo ant laktelės ir laukdavo, kol Perlos šeimininkė patieks jam ožkos pienelio, arba sauso katinų maistelio. Porą kartų Perlos šeimininkės pavyko Sniegutį paglostyti, porą kartų Sniegutis kiek įdrėskė ir šeimininkei, ir net Perlai kepštelėjo...

Sniegutis Modė tegyveno tik vienerius metus... Ir niekas net nesitikėjo, nelaukė... tokios baigties...

Prieš porą savaičių kaimynas, tikriau jo nusamdytas ūkininkas, šienavo jo pievą... Sniegutis Modė mėgo laisvę, jis ten vaikštinėjo, vaikštinėjo prie Alšios upės... Grožėjosi gražiais vaizdais... Kartais jis šlapias grįždavo į Perlos namus... Deja, prieš dvi savaites šienapjovės giljotina kliudė Sniegutį ir mirtinai sumaitojo...

Perla ir jos šeimininkė bando surasti jo palaikus, nori jį palaidoti, deja, iki dabar to padaryti nepavyko...

Perla ir jos šeimininkė rašo REQUIEM ir IN MEMORIAM visiems gyvūnams (ir ne tik gyvūnams), žuvusiems nuo technikos, žuvusiems nuo šienapjovių ir kombainų giljotinų: visiems mažiems kiškiukams, visiems mažiems stirniukams, visiems mažiems kurapkiukams...

Perla, kaip ir jos šeimininkė, norėtų nusikelti laiko mašina kokį šimtą ar pusantro šimto ar net tris šimtus metus atgal į praeitį, ir gyventi tais laikais, kai nebuvo jokios mechanizuotos technikos, kai nebuvo jokių mašinų, automobilių, traiškančių ne tik kačiukus, lapiukus, šeškiukus, barsukus, ežiukus, stirniukus (apie drugelius, sraiges, žalčius jau nekalbu)...

Vargu ar Perlos tėvynėje – Lietuvoje – kada nors atsiras tuneliai ar tiltai, saugiai gyvūnams keliauti...

 Nes ir kombainai, ir šienapjovės, Perlos manymu, niekuo nesiskiria nuo rusų tankų ar dronų, žudančių ir traiškančių žmones Ukrainoje, ir ne tik Ukrainoje... Pažiūrėkime į Artimuosius Rytus... Kur žudomi vaikai ir moterys...