Šviesūs kambariai

- Na, ir kas?

- Noriu nepastebimai įsibrauti į vidų ir pažiūrėti kas ten vyksta.

- Ar tai būtina?

- Manau, kad taip...

- Puiku, veikite... Visą valandą būsite nematomas ir galėsite eiti per
sienas kiaurai, - pažadėjo Legatas.

Guru Guru pakilo į ketvirtą aukštą, ir neatvėręs durų žengė į vidų.
Visi penki kambariai buvo tušti, tik degė visų sietynų visos lemputės.
Guru Guru užgesino šviesas - pakako tik spustelėti standartinius sienų
jungiklius.

Sugrįžęs į lauką jis pamatė, kad kambariuose vėl degė elektros
lemputės. Keista... Teko šviesų gesinimo procedūrą pakartoti, ir ne
vieną kartą, bet visais atvejais visuose kambariuose vėl nušvisdavo
visi langai.

Eiti kiaurai sienų Guru Guru kadaise, dar paauglystėje, išmokė brolis. Jis porą metų
patirdavo kažką keisto, ko pats nesuvokė, kol galiausiai papasakojo rašąs dienoraštį,
bet ne šiaip kokį įprastą, o keistų sapnų. Atseit išeinąs iš kūno, pusiau miegąs, pusiau ne.
Kažkada pabandė eit per sieną, pavyko. Kūną matė gulintį ant sofos. Būdravo, nemiegojo.
Tai nebuvo sapnas, bet nebuvo ir vaikščiojimas fiziniu kūnu. Kas tai buvo? Guru Guru irgi
neturėjo atsakymo, bet netrukus irgi pradėjo taip "kilnotis iš kūno", vaikštinėt po kambarį, per sienas,
vėliau toliau, – po kiemą ir pan. Kai kada - ore, virš namo. Atsakymo per nemažai metų taip ir nerado.

- Guru Guru, labai įdomu... Bet, kaip paaiškinti, kad kambariuose vėl
užsidegdavo šviesos? Nesuprantu, gal gali paaiškinti?

- Neįmanoma paaiškinti kai kurių dalykų. Aš, pavyzdžiui, įsivaizduojamam (tikram)
post-apokaliptiniam pasauly nesugebėčiau net paprasčiausio laikroduko sukonstruoti,
nebent smėlio... Ir tai dar kažin. O kaip paaiškinti kosminių laivų struktūrą?

Visgi kilo mintis, kad tuose kambariuose šviesos ne  užsidegdavo, o priešingai, – jo gesdavo.
Tiksliau, pirminė buvo šviesa, bet ji vis gesdavo... Juk tai sapnas, ar ne? Mes juk sapne?

Pasirodė nelaukta Eleonora. Gal atvažiavo taksi, gal teleportavosi. Nesvarbu.

- Užteks kvailų kalbų! Apokalipsės, sapnai, tetrūksta tik Mikaldos
pranašysčių. Pakaks spėlioti. Šiame bute dega ne paprastos elektros
lemputės, bet viešnios iš tolimos Indukcinės galaktikos. Prieš Kalėdas
jos atvyksta pas paprastus, bet pakankamai aukštus gatvės žibintus
susiporuoti. Taip gimsta prožektoriai ir naujos lemputės... Berniukai,
pasveikinkite elektros lemputes.

Guru Guru ir Dravenis mojavo rankomis ir šaukė: „Valio!“

Elektros lemputės tris kartus džiugiai sumirksėjo.

- Matote, jos dėkoja, dabar saugokite šį namą, niekas neturi įsibrauti
ir gesinti šviesų. Mieste jau pastatytos Naujametinės eglutės, tuoj
prasidės elektros misterija.

Guru Guru staiga apsiniaukė. Geriau jį pažįstantys suprato: šakės, etimologijos priepuolis. Akurat:

- Ne Mikalda, o Sabos (Šebos, Šva) karalystės karalienė Makeda (arba Bilkis, Nikaula, dar ir kitais vardais vadinta). Nors mokslininkai abejoja, ar tokia išvis buvo (įrodymų kaip ir nėra), ji, kaip ir Chodža Nasredinas gausiai minima įvairiose Europos, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų legendose, daug kur piešta.

Manau, kad prie mūsų elektros tiktų keletas Makedos, bendravusios su pačiu Saliamonu, mįslių (koanų?):

- Kas negimė, nors jam buvo padovanotas gyvenimas?

  Kas negimė ir nemirs?

  Kokia žemė tik kartą matė saulę?

- Nagi, spėkit, bičiuliai.

Atsakymus daugiagysliam Kabeliui išmirksėjo (signalizavo) elektros
lemputės, o Guru Guru paskendo etimologijos rūke. Dravenio šie
klausimai-mįslės nesudomino, todėl jis mandagiai atsisveikinęs dingo
girliandų nušviestoje senamiesčio gatvelėje.

Gretimose gatvelėse vyko Gatvelių muzikos naktis. Poškėjo bosinės gitaros, gamas grojo būgnai, nevaržomas liejosi klarnetas. Miestas nemiegojo.

Savaitė iki Kūčių, Vilnius