Ezoterinis guliašas

Ezoterika – tai rūsti kulinarija, jungianti tarpusavyje nesuderinamus produktus: medų ir silkę, druską ir cukrų, actą ir bandeles, ir t.t..

Ezoterika – tai nežabotas apetitas, slaptas virškinimas, ir dar
slaptesnis vėmimas. „Išvemkime pasaulį“, – tai kūryba, paskatinta
skrandžio rūgštimi, vidinės talpos viršijimu ar nesaikingu alkoholio
vartojimu. XXI amžiuje vis daugiau vemiama ką tik išėjus iš restorano,
kavinės ar kitokios „tošnilovkos“. Reikia pabrėžti, kad tai
vienintelis sveikas ezoterikos aspektas. Guru Guru, aš nerekomenduoju
ezoterinio guliažo, verčiau – vengrišką.

Bet, Draveni, turiu paprieštarauti. Egzistuoja ir taurioji, slaptoji ezoterinė kulinarija, kur silkė nemaišoma su medumi, kur karaliauja saikas ir slapti ingredientai, žolelės "į sveikatą" (Muko dovana) ir kiti raganų burtai (nėra tokių, visi žinom, tiesiog nebuvo kaip kitaip pavadinti; be to, garsus dainininkas taip dainuoja). O ir guliašas mano, Draveni, išties yra vengriškas, ir tik vengriškas, kadangi vienąsyk paragavęs ezoterinio (parduotuvinio su E, BE ir GėMėO bei nuostabiuoju gliutamatu), apsisprendžiau būti egzoteriku (dar vienas para para žodis...).

Maistas - raktas į kalbą (atsiriša liežuvis skaniai pavalgius), o kalba - raktas į viską. O viskas - tai niekas. Taigi maistas - tai niekas. Ar teisingai mąstau, Draveni? Ką tu valgai?

- Guru Guru, aš badauju... Svarstau ar verta tapti saulės energijos
valgytoju, ir semtis sotumo tiesiai iš oro. Draugiškai patariu -
nevartoki žodžio ezoterika, verčiau - kolekcija, refleksija,
administracija, edukacija, evakuacija...

Kokių žodžių dar nevartoti? Galiu spėti, kad tai astralas, mentalas, egregoras (agregatas gal galima?), virgulė, para-psichologija, Kašpirovskis, ekstra-sensas, intra-vertas, aiškia-regis (-klausis, -girdis, -matis?), galiausiai, spiritistas (čia ne apie tuos, kurie mėgsta spirituotą kompotą)?

Ne, ne... Nevartoki - teisingumas, atpildas, laimė, sėkmė, ir kastuvas...

Taip, be kastuvo nebus nei archeologijos, nei kapinių, kuriose taip jauku pasivaikščiot net dieną, nei kopūstų... Galima sakyti, kad mūsų civilizacijos (mūsų? civilizacijos?) didžiausias pasiekimas yra ne kompiuteris, o kastuvas. Visais pavidalais, - nuo paprasto buitinio kastuvėlio iki buldozerio.

Būki iškastas iki dugno

Išgertas vienu mauku

Metantis sudegusį degtuką

Gaudantis rąstą

Pakilęs virš duobės

Nukritęs po stalu

Pakilęs virš lubų

(jos aukščiau grindų)

(jos žemiau grindų)

Kada žemiau?

Kur žemiau?

Aukštis?

Ne!

Žemuma...

Mes - žemumų vaikai. Man sunku įsivaizduoti, kad kažkas (ne kažkas, o tibetiečiai, pavyzdžiui), gyvena ant "pasaulio stogo", net penkių kilometrų aukštyje... Kažkur aukštai aukštai danguje, beveik ten, kur skraido lėktuvai... Aš lygumų ir žemumų vaikas, o tu, Draveni? Girdėjau, kad esi vikingų palikuonis?

- Aš tik smėlis, - atsiduso Dravenis.

Taip, pakrantėse pilna smėlio. Mieste - tik vaikų dėžėse, ir kokia
išvada - reikia sveikai maitintis. Bet Guru Guru prakeikė tą valandą,
kai įslinko į itališką, „sicilietišką“ restoraną, bet sugrįžo namo
(kokia tai vieta?) sotus, nes buvo pakylėtas Nuragijos liudininkas. Požeminės landos tarp Sardinijos ir Sicilijos salų dar ne visiems žinomos, ne visi turi specialius kastuvus...