Guru Guru abejingai stebėjo, kaip darbininkai nuo stendo nuplėšė reklaminį plakatą – „Nuragija“. Spektaklio nebus, nes referentas Galigantas atmetė projektą. Ne formatas.

Guru Guru, įžengęs į savo nesunaikinamą erdvėlaivį, pasveikino virtuozišką astropilotą Molinį Tritoną, inžinierių Geležinį Slieką ir nenugalimą amazonę Išmagnetintą Rupūžę, na, o jo virtuali mylimoji Ema, kuri niekada nepaliko ir nepaliks nei kapitono, nei erdvinio kreiserio Perkūno, džiugiai paleido led zeppelin kavalką - whole lotta love.

- A kodėl taip anksti temsta, tamsta? – paklausė Plėšrusis pingvinas. - Todėl, seržante, kad po a-bombos sprogimo artėja radioaktyvaus sniego audra, neveiks mobilus ryšis, tik skambės Paryžiaus radijas, tiesa, to Paryžiaus, kuris yra kažkur Lietuvoje, - atsakė poliarinis leitenantas Guru Guru. - Tai Liuksemburgo radijas jau nebe.... - sunkiai rinkdamas raides tarė pingvinas, na, tas, plėšrusis, - ... nebegroja? - Liuksemburgo radijas – tai legenda, kuria dabar netiki niekas, kaip kvaila aiškinti, kad tai buvo vienintelis muzikinis ryšys su uždraustu vakarų kosminiu kvadrantu. Atseit, jauni astronautai slapčia įsijungdavo radijo imtuvą ir klausydavo muzikos, bet kokios, be jokio pasirinkimo, ir niekas negalėjo parašyti pašaipaus komentaro... Niekai...

- Guru Guru, man nusibodo šitas žaidimas. Prašyčiau baigti - ne tik dėl to, kad man tas „žaidimas“ neįdomus, bet ir dėl to, kad jis man nemalonus, - itin išdidžiai tarė Galigantas, - nepamirškite, kad esate išrinktųjų kosmose, todėl skubiai nusileiskite ant žemės, eikite šluoti gatvių, kad mes galėtume švariai judėti iki artimiausio restorano.

Kažkur, toli nuo stambių miestų, kultūros ministro referentas Galigantas išlipo iš didžiulio džipo. Jį lydėjo du ginkluoti žaliūkai. Reikia saugoto ne gamtą, bet save. Nepastebimai nutolo beverčiai debesys, liko tik tuščias dangus ir pilna banko sąskaita. Be abejo, visagalis referentas perskaitė ne vieną knygą, todėl sugebėjo prabilti beveik poetiškai: - Į ežerą brenda nuodingas musmirių tiltas...

- Aš nežinau, kur esu ir ką turiu daryti, visas pasaulis tapo panašus į sapną, bet aš nepabundu, tik matau, kad kiti nemiega... – aiškino Dravenis. - Gal tai ir yra sapnas... Bet, jei tai sapnas, kaip žinai, kad kiti nemiega? – suabejojo Guru Guru.

- Guru Guru, ar tavęs nestebina, kad tu gali laisvai iš virtuvės patekti į koridorių, iš koridoriaus į svetainę? - paklausė Dravenis, - Ar nekeista, kad tavo buto erdvė nėra užblokuota? - Visai nekeista. Kažkada mokėjau sapnuodamas eiti per sienas savo bute, deja, neišmokau to daryti gyvenime.

Visą Lietuvą sukrėtė unikalus kosminis įvykis. Gal ir lauktai, visai šalia Akropolio, dar nepastatytame stadione (dabar paaiškėjo, kodėl niekam, niekaip nepavyko užbaigti paprastų statybų) nusileido Metalinis pterodaktilis. Iš visos Lietuvos suplūdo robotai, ir paaiškėjo įdomus faktas, kad tik Lietuvoje šalia žmonių gyvena robotai. Metalinis pterodaktilis neįtikėtinai greitai (pažangios technologijos) pastatė aukštakrosnę.

- Kažin, kaip sekasi Draveniui? - atsitokėjęs nuo patirto šoko, kai pamatė du robotizuotus Dravenius ir robotizuotą save, garsiai mąstė Guru Guru.

Vieną nei gražią, nei negražią dieną (lietuviškas standartas) Guru Guru sužinojo, kad šalyje veikia (kitaip ir nepavadinsi) jo konkurentas - mokytojas Opapa. O koks jis populiarus... Nors seminarai mokami, knygų daug, ir jos nepigios, žmonės pas jį plūsdavo miniomis kaip vabalėliai link lempos. Juolab, kad viskas vyko brangiausiame kurorte prie jūros...

Kažkur dingo Dravenis, bet šis faktas nė kiek nenustebino Guru Guru. Nei tragiška, nei komiška, nei kvaila, nei protinga... Būtų puiku, jei Chryslerio vairuotojas paklystų Plungėje, Telšiuose, ir dieną, bei naktį klaidžiotų miestelių gatvelėmis. Įtikėtina? Ne! Dravenis išvyko į Kolką – štai protingas atsakymas į bevertį klausimą. Tik po mėnesio Dravenis įvirto į Guru Guru kabinetą, it girtas krito fotelį ir užmetė žygio batus ant stalo. Jokios kultūros! Bet klasikinis išsilavinimas ir aukšta kultūra neleido sudrausminti chuligano. Visada nukenčia mandagus žmogus. Bent jau Lietuvoje džentelmenui ne vieta.

O gal viskas, ką mes matome, skaitome, girdime ir t.t., yra iliuzija? Turiu galvoje, gal nėra jokių sąmokslo teorijose aprašytų dalykų, Žemės temperatūra nekyla, Afrikoje niekas nebadauja, ir apskritai viskas su mūsų planeta yra gerai? Informacijos vieškeliu, kaip kadaise sakė Marshall McLuhan, gali keliauti įvairios žinios, bet kaip mes patikrinsime, kurios jų teisingos, kai tiek spamo, melo ir nesąmonių aplinkui?

Po holograminio incidento pašlijo Dravenio reputacija, nes poetas buvo nusikalstamai apkaltintas esą jis yra reptiloidas. Apie šį skaudų įvykį Emma nedelsiant informavo Guru Guru.

- Ateik į Chano armiją, Draveni, - sapnuose susiregėjo Guru Guru, kviečiantis prisijungti prie lemtingos pasauliui kovos prieš bolševikus, - yra šansas pakeisti istoriją, grįžus į 1920-uosius, kai baronas von Ungernas beveik nugalėjo raudonąjį marą. Tiesa, baronas nieko nekalbėjo apie reptiloidus, todėl mes nežinome, ar kovojo ir su jais. Bet žinome, kad kasmet be žinios pasaulyje dingsta net aštuoni milijonai vaikų... Ar jie tampa reptiloidų maistu? Mes atėjome ne taikos nešti, budizmas nėra tik sėdėjimas meditacijoje, - sakė kažkas iš Chano aplinkos.

Visos moterys yra tam tikra Dakinių apraiška. Kartais Dakinė pasirodo kaip geroji laumė, gynėja.