Liuksemburgas ir Antarktida be ledo, kad juos kur

- Kodėl niekas, Draveni? Aš tikiu. Kažkur net lipduką mačiau šio kultinio radijo. Tiesa, tai galėjo būti tiesiog lipdukas iš Liuksemburgo. Beje, o kas tai? Miškas, upė, kelias, jūra?

- Vade, aš ne Dravenis, - raportavo seržantas Plėšrusis pingvinas, - Liuksemburgas – tai neegzistuojantis Karalienės Mod žemės miestas.

- Taip, mane apakino sniegynai...Artėju prie šaltos pinkfloidiškos dienos, už kurios manęs tyko didelė laimė, užpuolanti, pribloškianti, skandinanti tauraus džiugesio bangose... Žinau, neišplauksiu, (ne)numirsiu iš laimės, - susigraudino Guru Guru.

Pagaliau poliarinis leitenantas ir plėšrus seržantas priėjo barjerą. Siena apstulbino matiniu ledo baltumu. Nepramušama užtvara pulsavo, it gyvatė raitėsi, kilo aukštyn, rausėsi į gruntą.

- Kaip įveikti gyvą sieną, seržante?

- Gyvą sieną gali nugalėti tik gyvas žmogus, - paaiškino Plėšrusis pingvinas, - ar tamsta tikrai gyvas – reikia atlikti testą. Gyvybės testas paprastas: pakanka tik užsimerkti, ir jeigu matysi tik tamsą, žinok, esi tik skaitmeninė kopija. Bet yra ir gera naujiena. Už neįveikiamos poliarinės sienos tavęs laukia šiek tiek tikresnis Dravenis.

Stingdančio šalčio fone, grojant šiuolaikinės civilzacijos himui "Money" (kažkur tolumoje girdėjosi ir "Money money money, abu kavalkai gerai papildė vienas kitą sukurdami kraupoką kakofoniją), Guru Guru išsitraukė jau papildytą ir užtaisytą savo ypatingąjį tušinuką ir šovė į pingviną. Tai buvo Galiganto šnipas. Seržantas bematant virto spalvotais balionėliais, kurie nuskrido ar tai į Arktiką, ar tai į Antarktiką. (Kažkas sufleruoja, jog į vieną jų nuskridęs transformavęsis pingvinas Kultūros ministerijoje draugų neras, o ras tik baltas meškas.)

Santūriai efektingai džiaugėsi Dravenis įstabiu reginiu, todėl nedelsiant pranešė ypatingą naujieną:

- Guru Guru, tavęs laukia, nesulaukia Ledo karalienė – Jos šaltybė pamilo tave.

- Perduok jai, kad atvažiuoju, o su savim atsivežu pajalniką (lituoklį, kam neaišku). Jai turėtų patikt.

Dravenis, be abejo, norėjo kiek švankesnio atsakymo, bet, prisiminęs žiniasklaidos ir fb keiksmus, atlaidžiai pastebėjo:

- Karalienė ištirps iš laimės.

Matydamas, kad Guru Guru delsia atsakyti, Dravenis pacitavo klasikės eiles:

Šaltis išrašys languos
Tulpes, ramunes.
Negyvuos žiemos speiguos
Tujen lauk manęs.

- Ar tik ne puikioji Saliutė? – nudžiugo Guru Guru, - o aš nuvykęs Sniego raga... princesei padeklamuosiu apie raganą, kuri bėga per sniegą nepalikdama pėdų... O gal žinai, Draveni, ar ji palieka savo pėdas? Gal pasiimti (iš užburtos dėžutės) savo pėdsekį, puikųjį Tibeto mastifą?

- Ne, verčiau tikrojo seklio užsieniečio Morkos šunį Čiupk Griebk! Tik nekvieski Čipolino....

- Jis su opergrupe iš Česnakynės ir Porų mikrorajono jau pakeliui... Per vėlu...

- Karalienės Mod žemėje įvyks revoliucija... Chaosas. Visa valdžia gangsteriams! Guru Guru, paliki šaltą, nesvetingą kontinenetą, nes jau atvyko Space Bandits (Hawkwind), ir skriski į šiltą, jaukią planetą – Valakampius. Ten ramu: troleibusai nekursuoja, garlaiviai neplaukia.

- O kodėl jos toks keistas vardas - Mod? Ar ji ir madų karalienė? O vielabraukiai ar kur nors netoliese braukia per vielas?

- Kažkada žemėlapiuose Antarktida vaizduojama be ledo. Tai mįslė. Dabar visą Antarktidą dengia ledas, kurio storis kai kur siekia 4 km. Tačiau P. Reiso žemėlapyje Karalienės Mod žemės pakrantė vaizduojama be ledo. Tai dar ne viskas... Yra ir estų rašytojo Ardžio Lyveso radijo pjesė „Karalienės Mod žemė”. Režisierius Justinas Bautrėnas. Įrašyta 1975 m. Guru Guru, ar teko girdėti?

- Ne, negirdėjau... O dabar teigiamas atsakymas. Taip, dar šešioliktajame amžiuje žemėlapiuose Antarktida buvo be jokio ledo. Ar tai reiškia, kad mus kelis šimtus metų kažkas apgaudinėja? Kas?

O ir dabar Antarktidoje yra upių, urvų ir daug kitų paslapčių. Gal ji prabudo ar bent jau bunda? Hadžis Ahmetas Mudittinas Piri Bėjus arba Piris Reisas buvo osmanų admirolas, navigatorius, geografas, kartografas, kas gi jo nežino? Kiek žinau, jo laivas už K. Kolumbo pasiklydusį laivelį buvo dešimtis kartų didesnis...

Suskambo pražūties muzika, apsiverkė liūdno vaizdo riteris Donkichotas. Sužvėrėjęs K. Kolumbas su savo sėbrais galabijo indėnus.

Triumfavo godus europocentrizmas: tik mūsų gyvenimo būdas teisingas, tik mūsų Dievas tikras, ir t.t. Tiek daug įstabių žinių...

- Ir kaip man toliau gyventi, išgirdus tokius siaubingus dalykus? - sunerimo Dravenis. - Kuo greičiau pamiršti viską ir eiti skaityti kokių nors raštų. Tokių, kur daugiau tomų...

Ne Meka, metų nepamenam