Pradžia / Didysis Žaidimas
 

Fantastika, arba Druska ir cukrus

- Guru Guru, ar tavęs nestebina, kad tu gali laisvai iš virtuvės patekti į koridorių, iš koridoriaus į svetainę? - paklausė Dravenis, - Ar nekeista, kad tavo buto erdvė nėra užblokuota? - Visai nekeista. Kažkada mokėjau sapnuodamas eiti per sienas savo bute, deja, neišmokau to daryti gyvenime.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2019 m. Rugsėjo 13 d., 15:43
Skaityta: 46 k.
https://pixabay.com/photos/fantasy-wanderer-sculpture-monument-2925250
https://pixabay.com/photos/fantasy-wanderer-sculpture-monument-2925250

- Guru Guru, pražūtingai įprantame jausti skonį, regėti vaizdus, klausytis garsų... O tokia patirtis turėtų gąsdinti, šiurpinti, ar ne?

- Visai ne... Mane labiau gąsdina nesūdytas sviestas.

- Gal todėl, kad gyvenimas persūdytas neviltimi, praradimais, artėjančia senatve ir neišvengiama mirtimi...

- Bet pacukrinti gyvenimą - ne išeitis... Nejaugi jis turi būti prėskas?

- Taip, tai ne išeitis, nes išeities nėra. Detalizuoju… Kodėl aš matau, o ne girdžiu vaizdą, kodėl matau kalną, bet nejaučiu jo skonio? Kodėl, palietęs sieną, nejaučiu jos kvapo? Atsakymas paprastas, - mes nelaimingi, nes mūsų pojūčiai supainioti. Klausa, pakeista rega, rega – skoniu, lytėjimas – klausa. Ir visa tai reptiloidų pinklės, baisi šunybė, pradėta nuo šumerų laikų, o gal ir anksčiau… Ir tai dar ne pabaiga – įkyriai peršama plokščios žemės doktrina, nes norima nuslėpti, kad tarp Saulės sistemos planetų nėra jokios erdvės – planetos LIEČIASI, todėl mes galime su Chrysleriu nuvažiuoti į Marsą, Jupiterį… Todėl tauzijama, kad kosmoso nėra, kad astronautai tik artistai…

- Bet juk sinestetai girdi spalvas, mato garsus... Kažkada ir man yra tai pavykę...

- Todėl ir Esi Guru Guru, nes tu - sinestetas… O aš nesu net ir estetas… Nesugebu grožėtis postmodernizmu, nejaučiu picos skonio, neįkertu noizo…

- Nemėgstu postmodernizmo, tai meno kičas, nevalgau picos, tai maisto kičas, neklausau noizo, nes tai muzikos kičas. Jei jau nieko nebesugeba sukurti, "kuria" noizą. O kam, sakyk, Draveni, jį "kurti"? Nueik į fabriką su mikrofonu ir pastovėk prie staklių valandėlę. Gausi gryno noizo, kurį beliks "apdoroti"... Tas pats ir su postmodernizmu bei pica. Juos abu lengva "pagaminti". O lengvų kelių ieškojimas parodė man, kad mano kelias - be druskos ir be cukraus...

- Skonį pajusi atsisakęs sūraus ir saldaus, patirsi katarsį - paveikslų galeriją pakeitęs ilgu žiūrėjimu į sieną, o slemą - miško ošimu, jūros bangų mūša, - pritarė Dravenis, - ir pojūčiai sugrįš į savo valdas, ir nieko nereikės keisti ar tobulinti.

Jūros sūrymo, kai mokėsi plaukti, Guru Guru niekada nepamirš - nemažai prigerta buvo vandens. Vertėjo.

Ne prie jūros, 2019 m.

Komentarai