Nuskriaudei kitą – nuskriaudei ir save. Nuskriaudei save? Nuskriaudei tik save. *** Laisvas kaip paukštis? Ana ten, ant šakos. Varnas karkia... Namų neranda.

Ruduo vis labiau pilkėja, ir nieko daugiau nebelauk – tik nuogo tuštumo. Žemė sudaigina, žemė ir pasiima tai, kas klestėjo ir teikė džiaugsmo. Dabar kaip tik mus ir užklumpa pirmosios lapkričio dienos – ramios, sklidinos graudulio, suvaržytos. Gaila ir labai ilgu. Gaila tų, kuriuos mylėjome, su kuriais kalbėjome, mokėmės gyventi. Gaila sustojusio gyvenimo – lyg kokio tako ar žingsnių. Dabar, kai labai reikia, kai taip trošku, tenka apsiprasti, kad taip, kaip buvo, jau niekada nebebus, nebepasikartos. Sudaužytos sekundės virpa, ir mes drauge virpame galvodami.

Dr.Judy Willis iš Kalifornijos daugiau nei penkiolika metų dirba neurologijos srityje, tyrinėdama mokymosi ir mokymo kokybės poveikį smegenų vystymosi procese. Ji yra tarptautinio lygio profesinio ugdymo konsultantė, dalyvaujanti daugelyje tarptautinių konferencijų, kuriose pristato savo naujausius darbus.

Irano (arba persų) filosofija turi šaknis, siekiančias maždaug 1500 m. pr. Kr. Filosofijos objekto ir filosofijos kaip mokslo pradžia būtent ir yra senųjų iranėnų filosofija, kuriai didžiausią įtaką darė Zaratustros mokymas, kuris „per judaizmą veikė Vakarų filosofijos tradiciją bei vidurinįjį platonizmą“.

Svarbiausia mokslinių konferencijų programos dalis – kavos pertraukos. Kas to nežino, turėtų pabuvoti kokioje nors bent nemokslinėje konferencijoje. Tarkime, konferencijoje, skirtoje lietaus įtakai moterų žavumui. Nes būtent per kavos pertraukas ir prasideda didžioji konferencijų intriga. Būtent tada su kavos ar arbatos puodeliu rankoje galima ramiai prieiti prie kokio nors profesoriaus ar Seimo nario ir pasiteirauti, ar rytoj nebus lietaus. O po to išsakyti viską, ką galvoji ir apie lietų, ir apie moteris, ir apie dar niekada bei niekam gera nebuvusią politiką.

,,Ieškokime prasmės ir laimės ten, kur jos galbūt ir nėra“, - taip būtų galima apibūdinti visą Albero Kamiu (Albert Camus) kūrybą. Alberas Kamiu – Alžyro prancūzas, filosofas, novelistas, žmogiškosios idėjos puoselėtojas ir saugotojas. Nors šie epitetai daug kam yra žinomi, kuomet kalbame apie šį skurdžių kvartalo berniuką, kuris laikui bėgant tapo vienu iš iškiliausiu 20 a. mąstytoju ir rašytoju, drąsiai galime teigti, kad visa jo kūryba tiesiog spinduliuoja tais skurdžiais gyvenimo momentais, kurios jis pats laikė savo kūrybos šaltiniu.

Ties gatvės kampu, kur susikerta senamiestis ir naujamiestis, stovėjo iš pažiūros nieko nesiskiriantis vyras, kuris kažką kalbėjo, nors aplinkui jokio žmogaus nebuvo. Ir oras nebuvo tinkamas pokalbiams, nes lietus plaukte plovė miesto vargus. Žinoma, nėra ko stebėtis – visi kvailiai elgiasi kvailai – juk jie neveltui ir vadinami kvailiais.

Pasirinkta tema išplaukia iš nūdienos aktualijų, kurios tiesiogiai siejasi su stiprėjančiais skirtingų civilizacinių pasaulių kultūros, filosofijos, vertybių sistemos kaitos procesais. Iranas, būdamas viena įtakingiausių civilizacijų jau daugiau kaip 2500 metų, dabar vėl atsiduria ant galimų pasaulinių konfliktų slenksčio. Karo, intervencijos, Vakarų civilizacijos įtakos nuojautos bei aktualijos suponuoja dar didesnį norą išlaikyti senąją kultūrą nepaliestą. Persiškoji filosofija užima ypatingą vietą Rytų civilizacijos bei Islamo pasaulyje. Iranas įdomus ir savo netyrinėtais kultūros, filosofijos lobiais, ir mažai vakariečiams pažįstamu šiizmu bei jo apokaliptine mahdaviato doktrina.

XXI a. pradžioje Lietuvoje pradėtas kurti nuo teosofijos, antroposofijos bei „Arkanų mokyklos“ mokymų beveik nesiskiriantis, tačiau vis dėlto turintis nemažai savitumo antropoteosofijos pseudomokslas (skeptikų nuomone), dvasinis išradimas (tikinčiųjų juo nuomone). Jo autorė - Astromineralogijos centro „Pars Fortunae“ įkūrėja Audronė Ilgevičienė, dar žinoma kaip Astrėja. Išleistos jau penkios antropoteosofijos knygos: „Kosminiai pašventimai“ (2008), „Apie mirtį ir pomirtinius kelius“ (2008, antras leidimas - 2010), „Septyni spinduliai ir jų valdovai“ (2009), „Žmogaus suvokiama dieviškoji išmintis“ (du tomai, 2010 ir 2013).

Kalbėdami apie meilės sampratą filosofijoje, pirmiausia turime apsiriboti ir nusistatyti temą. Rinkdamiesi temą, negalime pamiršti, kad filosofijoje neverta kalbėti apie meilės bruožus, kurie vyrauja mūsų kultūroje ir papročiuose. To nepadarius, labai didelė tikimybė kalbėti apie nieką, nes tai bus nuolat girdimų sąvokų žaismas, bei įprastinio ir ne originalaus požiūrio laikymasis.

III sintezės „Kur dingo neandertalietis?“ santrauka.

Mūsų civilizacija nėra pirminė, ji seniai Visatoje egzistuojančios Civilizacijos (Dievo) pasekmė!!! Žmonijos istorija – tai dukterinės civilizacijos gimimo istorija!!

Ar žmoguje gali egzistuoti dvi sielos? Ar dviejų priešingų pradų kova įmani galutinai sunaikinti žmogų? Kas atsitinka, kai žmogus trokšta perlipti per save ir juodasis pradas pradeda naikinti baltąjį ? Visas šias problemas kelia Darrenas Aronofsky‘is savo filme "Juodoji gulbė" ("Black Swan", 2010). Pabandysiu atsakyti į šiuos klausimus, remdamasi F. Nietzsche‘s dualizmo samprata.

Lietuvoje dažnai mėgstama įsitraukti į lenktynes su estais įvairiose srityse, ypač ekonomikoje ir politikoje. Tačiau retas lietuvis galėtų ką nors pasakyti apie estų filosofiją ir filosofus ar juos įvertinti. Šiuo straipsniu bandoma Lietuvos skaitytoją trumpai supažindinti su pagrindiniais Estijos sovietmečio ir nepriklausomybės laikotarpio filosofijos bruožais. Tekstas parengtas stažuotės Tartu universitete metu.

Pastaruoju metu vis pagalvoju, kodėl žmonės taip nori tikėti pasaulio pabaiga. Ar mes esame tokie pavargę, tokie nuobodžiaujantys... tokie neviltingi ir nebeturintys, ko laukti? Nejau pasaulis yra toks nebrangus, kad gali tiesiog išmesti viską pro langą, iš širdies ir tiesiog ironiškai nusišypsojus tarti šalia stovinčiam kolegai: "ak, taip, penktadienį juk baigiasi pasaulis...“