Pradžia / Didysis Žaidimas
 

Metalistų planeta (Azazel 51)

Metalistai valgė tik juodą duoną ir gėrė tyrą šaltinio vandenį. Miškai buvo pilni uogų ir grybų, laukuose noko apelsinai, bananai ir obuoliai, ežerų pakrantėse augo aibės pomidorų, agurkų ir morkų, o kalnuose – begalė riešutų, žolių... Bet metalistai niekada nerinko, nevalgė šių gamtos gėrybių. Paklausti, išgąstingai į dangų pakeldavo rankas ir šaukdavo: - Nuodinga, pragaištinga, mirtina!

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2020 m. Gruodžio 16 d., 17:39
Skaityta: 59 k.
https://i.pinimg.com/originals/60/09/b6/6009b6a87899bc85ba850937a99459f4.jpg
https://i.pinimg.com/originals/60/09/b6/6009b6a87899bc85ba850937a99459f4.jpg

Pagaliau Guru Guru aukštai kalnuose surado išmintingą senolį ir paklausė:

- Šviesusis Meistre, kodėl metalistai minta tik duona ir vandeniu?

- Todėl, jaunasai žmogau, kad jų gyvenimas sunkus, nes klauso jie tik sunkią, o
kartais ir labai sunkią muziką. Metalistai paniškai bijojo tapti rinkėjais, grybautojais ir uogautojais,
jų senelės vakarais pasakodavo baisias (siaubo) pasakas, kaip gretima gentis - diskai
(kurie klausė tik italodisco ir eurodisco muziką) - tapo grybautojais.

Porindamos legendas,
senelės kas pusę sakinio giliai atsidusdavo. Šį siaubą iš vaikystės į gyvenimą atsinešė
kiekvienas metalistas. Šventojoje metalistų knygoje "Bafometo pasakaitės iš urvo"
yra keletas pranašysčių, kurių viena byloja, kad metalistai patirs heavy metal pojūtį tik tada,
kai pradės medžioti ar bent žvejoti.

Kol kas, kaip teigia metalistų metraštininkas Antraksas II, taipogi jam antrinantis Megadefas III,
metalistams tepasisekė sužvejoti puskiaurį kerzą ir sumedžioti voverės uodegą bei briedžio ragus,
nors pikti liežuviai plaka, kad tai nutikę netyčia, atseit pats briedis ragus pametė. Kokie kliedesiai!

Guru Guru panoro organizuoti kantri muzikos festivalį, bet susidūrė su
neįveikia kliūtimi. Metalas augo iš stogo skardos, iš aukso uolienos
ir šaudė sidabro kulkomis. Ošė elektriniai miškai, ir šoko elektrinės
lemputės, staugė elektrinės gitaros.

- Jokio maisto, tik elektra! – agitavo Geležinis Bebras.

Situacija tapo niūri. Guru Guru nutarė palikti smogiančiai
išbalansuotą planetą. Atėjo iškilminga palyda – poltergeistai,
vampyrai, vilkatai, šmėklos ir vaiduokliai. Kitas gyvenimas, kita
viltis, ketaus duona ir skystas aukštakrosnių plienas. Virš procesijos
praskrido geležinė pterodaktilių eskadra. Smagu. Guru Guru itin
įtikinamai suvaidino nepasveriamą išsiskyrimo skausmą ir suriko
metaliniu balsu:

- Laikas žudyti!

Industrinis audinių ir šeškų choras užplėšė aukštą natą. Kažkur nutrūko
bevielės technologijos laidai. Keli povandeniniai laivai, pamanę, kad yra neprastesni už delfinus,
ėmė skristi virš vandens. Tiltai išsiskaičiavo antrais trečiais ir ėmė rezonuoti.

Metalinė apokalipsė, po kurios išaušta kantri rytas, post-apokaliptinis, nelauktas, su giros putele.

Vienos paskutiniųjų .... metų dienų

Komentarai