Politizmo Ipurgas ir jo Eisigitis (kompanijoje su Eliksyru)

Tuo metu, kai Guru Guru su Variniu Voru bandė perkąsti sauso eliksyro paslaptis, Žemėje dėjosi baisūs ar bent jau keisti dalykai.

Kultūros ministro referentas Galigantas suvokė, kad jam šakės, jei nespės su Europos civilizacijos lopšiu koja kojon, tad nusprendė persivadinti graikų kalba. Nuo šiol kultūros ministras, pagal geriausias graikų kalbos tradicijas, bus vadinamas Politizmo Ipurgu. Galigantui teko kuklus Eisigičio (referento) pavadinimas.

- Pavadinimai turi skambėti solidžiai ar bent jau gąsdinančiai, - keliskart prieš veidrodį šį pasiteisinimą repetavo naujasis Eisigitis Galigantas. Panašu, kad daug kam norėsis sužinoti, ko imsis naujasis va(l)dovas, tiksliau, Ipurgas. Šis žodis priminė kitą graikišką terminą, Igemoną, reiškusį rimtą karo reikalų viršininką (kas nepamena "Meistro ir Margaritos"?).

Naujajam Politizmo (kultūros) Ipurgui reikėjo ne tik spurgų bei kitko, kas rimuotųsi, bet ir rimtų referento Galiganto (Eisigičio) patarimų. Galigantas stokojo gilesnės įžvalgos, tad pabandė per kosminį internetą pasižvalgyti, maža kas artimoje Visato dalyje vyksta. Ir pamatė jis... žinoma, Guru Guru ir Varinį Vorą su akivaizdžiai nepaprastu sausu skysčiu.

Sutemų rytas ateina, kai įprasti, savi žodžiai pakeičiami tokiais
pačiais, tik svetimais. Lyja nuoskaudų lietus, iš oro balionų krenta
parašiutininkai ir dar nepasiekę žemės pavirsta snaigėmis. Juos neša
vėjas į miestus, kaimus, ežerus ir jūras. Krenta genetiškai
modifikuoti žmonės, ir tik žuvėdros turi biologinius sparnus, todėl
skrenda į tolius ieškoti auksinių žuvelių.

Pamirškime Politizmo Ipurgą, toks vardas netapo nauju kreipiniu,
titulu, pareigybe, nes sveikam protui pakako ir seno. Bent kol kas.
Kas kita – Galiganto ambicijos. Įkyrėjo būti tik referentu
(nelietuviška, bet nuobodžiai įprasta). To buvo maža, kas kita
Eisigitis Galigantas.

Kai nėra paaukštinimo, keičiamas pavadinimas. Direktorius tampa
prezidentu, vedėjas - moderatoriumi ir t.t. Galigantas lingvistiškai
paaukštino pats save. Nuostabu. Nepakartojama. Bet kažko dar trūko...
Ko? Eisigitis blaškėsi viešumai gerai pažįstamame kabinete (čia dažnokai lankydavosi seniausios
profesijos atstovės, t.y. žurnalistės), ieškodamas svaigaus atsakymo.

Ir štai, po negrabaus judesio atsitrenkė į aštrų stalo kampą ir
susirietė iš skausmo. Sugebėjo nevalingai surikti:

- Eliksyro, ne konjako, bet eliksyro!

VV visai netelepatiškai (pakako kosminio interneto) išgirdo nevilties
šauksmą ir sunerimo. Skubiai reikėjo pagalbos. Guru Guru nebuvo toks
naivus, kad patikėtų Galiganto trauma,  – jis ne traumatologas, jis
beveik ateivis, pakviestas svarbiam darbui.

Kol Guru Guru mąstė, skrido lėktuvai, į nežinią, be sparnų, be
keleivių, ir tai buvo ne orlaiviai, tai buvo meteoritai, iškritę iš
pačios Dzeuso kišenės (jei nekrenta dangiška mana, krenta
šokoladiniai akmenys).

Nedidelis saldainiukas trinktelėjo į skafandru apsaugotą Guru Guru
galvą. Žemėje jau nepakanka kaukės, maža dujokaukės, reikia skafandro,
pagaminto ateivių.

Neetiška džiaugtis Eliksyru, kai kenčia bet koks, net ir blogas
žmogus. Todėl skubiai teleportavosi ir Legatas bei Eleonora.

- Guru Guru, tavo misija atlikta. Atiduoki Eliksyrą, ir tu laisvas, tau
neprireiks nemirtingumo, mes visada atskubėsime į pagalbą, kai tik
paprašysi.

- Leiskite paklausti, kodėl aš turiu išlikti paprastas, trumpalaikis...

- Gerai, jau gerai, - atlyžo Legatas, – tik vieną gurkšnelį.

Eliksyras buvo beskonis ir bekvapis, gal todėl Guru Guru švelniai apsvaigo.

- Kas tai?

- Silpnas nealkoholinis narkotikas, – paaiškino Legatas.

- Maniau, tik alus...

- Tik, ne tik... Šios tinktūros nereikia nei tau, nei mums...

- O kam?

- Žinau, kam! Aš – žmonijos geradaris, o ne plėšrus marsietis...

Ir visa kosminė komanda skubiai teleportavosi į Eisigičio Galiganto
kabinetą. Legatas, pavirtęs graiku Zorba, ištiesė kolbą.

- Eisigiti, gerk Eliksyrą, atgauki jėgas.

Suriestas skausmo Galigantas suvertė dangišką skystį tiesiai į nasrus.
Atlėgo skausmas, suskambo muzika, ir visi šoko sirtakį (o gal rebetiko).