KALBŲ ZONA. Tokybė

- O tokimai – įdomus, naujas (o gal senas?) žodis. Mūsų garsiai, tyliai, ir net mintyse ištartus žodžius girdi visos, visų abėcėlių raidės, visoje Gutenbergo galaktikoje. Maršalą skaitei?

- Kokį dar maršalą? Ne, neskaičiau... Tai, pagaliau, kas tie tokimai? – nekantravo Dravenis.

- Tokie, tokie, tokie... Maršalą Makliueną.

- Tokie tokimai, - nusistebėjo Dravenis, - sakai - tokie, o gal kitokie?

- Tokelės - moterys, tokimai - vyrai. Sąmonės, vėliukės, tokimai ir tokelės, jie visokie kitokie kažkokie. Ir visi, lyg tyčia, kilę iš Tokelau.

- Guru Guru, šneki mandrai, jaučiu, kad tu pripratęs prie apvalių, aukštų kolonų, aukso, sidabro, krištolo ir prabangos spindesio. Gal tau nejauku tarp betono, stiklo, medžio?

- Jauku. Labiausiai mėgstu medį. Aš betono vaikas, prašau nepamiršti. Ne versaliuose man gyventi, o ir nykoka ten.

- Sakai nemėgsti prabangos, esi stoikas. Ar tu buvai atsidūręs tokybės (jaučiu, kad tai filosofinis terminas) gniaužtuose?

- Kasdien atsiduriu. Apsižvalgau - aplink vien TOKIE.

- Kodėl mus visi TOKIE pamiršo: ir Galigantas, ir demonas Žiurkius, neskaitant reptiloidų, ateivių, anunakių, šmėklų, pitekantropų? Kaip liūdna be nuotykių: greitai šąla arbata, plastilinu pavirsta šokoladas... Reikia kažką daryti! Guru Guru, esi išprusęs, o Twankstoje daug gerų žmonių, tai gal gali pasakyti, ką mums patartų I. Kantas? - paklausė Dravenis ir, kaip dera geriausiuose filmuose, uždainavo.

Išklausęs nuostabią Dravenio dainą, Guru Guru atsakė šitaip, o ne kitaip:

- Didysis mąstytojas pasakytų: „Vandenyje rastas Buda. Kas pametė, kreipkitės į radėjus“.

- Nejaugi, tau teko su I. Kantu šnekėtis lietuviškai?

- Tu ką? Aš su juo sveikinuosi tik vokiškai, sakau: „Guten Tag“, o jis linkteli ir praeina... Malonus žmogus, be galo malonus.

- Tokios tokelės, - beveik nudžiugo Dravenis.

Vilnius, toks, ne kitoks, 2017 m.