Tauta ir istorija | Puslapis 6 | Radikaliai kitoks požiūris į kultūrą.

Pradžia / Tauta ir istorija

Atviri langai. Atmintis-1991

Tauta ir istorija Į Naujuosius metus žengiama su naujomis idėjomis ir viltimi, kurią šiais, besibaigiančiais 2020 metais, kiekvienas mūsų pavertė troškimu išlikti sveikais ir kaip galima greičiau gyvai susitikti renginiuose. Tik ką Lietuvos…
Pre-Christian meaning of Lithuanian Christmas

Tauta ir istorija You might already know that Kūčios is a celebration of high importance in Lithuania. It is even more important than Christmas. Do you have any ideas about its symbolism?
Atlantida. Priešistorė. Arba kodėl verta pamatyti Varnos nekropolio aukso dirbinius ar Ikos akmenų muziejų

Tauta ir istorija Yra trys labai svarbūs klausimai, į kuriuos žmonija šiandien neturi visuotinai priimtų atsakymų. Kodėl ir kaip Žemėje atsirado gyvybė? Kodėl ir kaip iš vieno gyvūno išsivystė žmogaus? Kodėl ir kaip…
Ar reikalingas lietuviams epas?

Tauta ir istorija Tie, kurie perdėtai didžiuojasi Lietuvos istorija, dažniausiai prisimena kaip „Vytautas Juodojoje jūroje arklius girdė“, nors ta jūra, kaip ir visos kitos, - sūri, tad vargu ar taip galėjo būti. Tačiau…
Kaziuko mugės spalvos

Tauta ir istorija Kaziuko mugė, kaip ir kasmet, ir šiemet džiugino tautodailininkų, liaudies meistrų, amatininkų, verslininkų dirbinių gausa ir įvairove... Stebino verbų verbelių įvairumas (nuo miniatiūrinių iki masyvių kelių metrų), formų turtingumas... Gausu…
Netikėjau

Radikaliai
Pavargęs

Radikaliai
Marse, mes ateinam!

Radikaliai
Wine moments in Puglia

Radikaliai You know those people who love the sunrise, who are energized with the first rays of sun reaching out through the sky? You know those people who are extremely chirpy…
Tango Nr. 1 (pabaiga)

Garsas / Sound Gavusi legendinio naujosios muzikos žurnalo „Tango“ redaktorių Roberto Kundroto ir Lino Vyliaudo leidimą, 9-erių metų sukaktį švenčianti Radikaliai.lt redakcija baigia publikuoti pirmąjį „Tango“ numerį, švenčiantį 30 metų jubiliejų. Netrukus publikuosime…

Baltų tremtys

Pranciška Regina Liubertaitė
2012 m. Gegužės 22 d., 16:11
Skaityta: 263 k.

Tremčių sukaktims artėjant... 1948 m. gegužės 22–23 dienomis buvo įvykdytas didžiausias trėmimas Lietuvoje „Vesna“ („Pavasaris“). Tąsyk ištremta daugiau kaip 40 000 žmonių, kurie sudarė daugiau nei pusę visų tų metų sovietinių trėmimų, tarp tremtinių buvo 10 897 vaikai.
Minime Romo Kalantos aukos ir jaunimo pasipriešinimo 40-metį

Radikaliai.lt
2012 m. Gegužės 11 d., 13:25
Skaityta: 563 k.

Gegužės 11–23 dienomis Lietuvoje vyks minėjimo renginiai, skirti Romo Kalantos aukos ir vykusio jaunimo pasipriešinimo 40-mečio sukakčiai atminti. Romas Kalanta – Laisvės šauklys, savo gyvybę paaukojęs vardan Lietuvos Laisvės. Jis suvokė, kad totalitarinė santvarka yra žudanti, ir ryžosi pasiaukoti prisidėdamas prie Lietuvos išsilaisvinimo. R. Kalanta susidegino 1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro. Oficialiais duomenimis, jis mirė 1972 m. gegužės 15 d. 4 val. ryto.

Kalbos muzika, ritmika ir tapyba, arba mitologinis džiazas žalčio, putos ir velnio tema pagal M.Kaktavičių

Alvydas Augustinas Jegelevičius
2012 m. Gegužės 01 d., 00:13
Skaityta: 363 k.

Rodos, taip paprasta. Kiekvienąkart, kai atverčiam knygą – ką matom, tą skaitom, tą girdim. Pirmiausia girdim savo balsą vidujai ir menamai atpažįstam save kaip skaitytoją. Po to tik vidujai matom tai – ką, ir apie ką skaitom. Įsijautę į skaitymą galim ir girdėti. Matymas su skaitymu (skaitau, reiškia matau) sukuria vidinį, ypatingą kiekvieno skaitytojo girdėjimą.
Lietuvos įvaizdžio mistifikavimo ištakos

Pranciška Regina Liubertaitė
2012 m. Balandžio 26 d., 14:39
Skaityta: 307 k.

Kodėl daugelis įvykių, ne tik istorinių, bet ir dabarties, Lietuvoje mistifikuojami arba aptraukiami rūku, arba dar blogiau – pateikiami kaip absoliutus melas? Į tokį klausimą atsakyti gana sudėtinga...

Kai kurie poetiniai-mitologiniai Lietuvos provaizdžiai: Žaltys, Puta, Velnias

Mindaugas Kaktavičius
2012 m. Kovo 29 d., 04:26
Skaityta: 2070 k.

Publikuojame ištrauką iš būsimos knygos, skirtos seniausiajai lietuvių religijai - toteminiam Žalčio kultui - nagrinėti.
Apie lietuviškos kultūros perdavimą tarp kartų

Brolis Aurelijus Kazimieras Kasparavičius OFM
2012 m. Kovo 16 d., 07:34
Skaityta: 632 k.

Publikuojame Brolio Aurelijaus Kazimiero Kasparavičiaus OFM pamąstymus.

(Ne tik) rašto rūšis – runos

Mindaugas Peleckis
2012 m. Kovo 09 d., 15:43
Skaityta: 4643 k.

Visai neseniai daugeliui žodis ‘runos‘ sukeldavo labai prieštaringą reakciją: vieniems bejėgišką arba net aršų pyktį, kiti į tai žiūrėjo su pašaipa, o dar kiti – neigė esant tokią rašto rūšį. Pranciška Regina Liubertaitė domisi senąja baltiška kultūra. Jos nuomone, runos pirmiausia – tai viena iš rašto rūšių, tam tikro laikotarpio, gal net kelių epochų pasaulio raštas. Taip pat ir senasis mūsų raštas. Domėdamasi runų raštu, ji surinko apie jį nemažai įvairių duomenų.
Sapno gaudymas

Eglė Gudonytė
2012 m. Vasario 23 d., 21:09
Skaityta: 1683 k.

„Savo sukurtomis sapnų gaudyklėmis siekiu pasidalinti geriausiais linkėjimais ir linkiu visiems svajotojams gerų sapnų išsipildymo realybėje“, - sako Eglė. Daugiau istorijų apie sapnų gaudykles - www.sapnugaudykles.lt.

Runų raštas

Pranciška Regina Liubertaitė
2012 m. Vasario 20 d., 00:31
Skaityta: 1210 k.

Kai išgirdau nuomonę, kad Lietuvoje runų niekada nebuvo (kokie esame atsilikę!), kilo mintis iš visų įmanomų šaltinių surinkus duomenis parašyti apie šią rašto rūšį.
Tolimųjų metų Šviesa. Skiriama Vasario 16-ajai

Kunigas Justas Jasėnas
2012 m. Vasario 13 d., 18:16
Skaityta: 616 k.

Vis galvoju apie mūsų Žemės iškiliųjų lietuvių 1918 m. vasario 16 d. popieriuje paliktą esminį apsisprendimą – atstatyti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą valstybę su sostine Vilniuje, atskirti save nuo visokių įtakų ir ryšių su kitomis valstybėmis, patiems imtis sąmoningai, atsakingai ir kūrybingai austi naują, laisvą ir šviesią lietuviškosios bendrijos istoriją.

Vanduo lietuvių tradicinėse apeigose

Jonas Trinkūnas
2012 m. Vasario 07 d., 21:26
Skaityta: 4175 k.

Vanduo - tai gyvybės pradžių pradžia. Mūsų liaudies dainose vanduo minimas dažniau negu ugnis. Vanduo senojoje lietuvių pasaulėjautoje gal buvo dar svarbesnis negu ugnis. Beveik kiekvienoje liaudies dainoje teka upės, upeliai, mirga jūros marios ir pan. Sakmėse viskas prasideda vandenyse, taip ir žmonės gimsta vandenyje, o po mirties vėl turi susiliesti su vandeniu. Vandens pasaulis buvo tarsi kitas pasaulis, bet jis buvo gyvybiškai ir sakrališkai susijęs su žmonėmis.

Pirmas psl.<4 5 6