Meilės laiškai Žemei
Publikuojame poetės, aktorės Aurelijos Čeredaitės eiles.
Aurelija Čeredaitė
2012 m. Gegužės 31 d., 18:50
Skaityta: 1237 k.
Renku žodžius kaip
Ryto rasą ir tarp
Atodūsių erdvių
Aš sutrinku:
Gal tu juos surinkai
Nuo mano lūpų,
Ar perskaitei iš
Spindinčių akių?
Ir paslaptis, kuomet
Mintis lengva kaip
Paukštis prigludo
Popieriaus lape
Iš rytmečio aušroj-
Tamsoj nusišypsojo
Žemei, pasveikino
Tave...
xxxxxx
Vėl fleita
Upeliu čiurlena
Paukščiu pakyla
Leidžiasi lengva,
Užpildo sidabrinę tylą,
Tartum audėja išmoniga
Išaudžia ženklus erdvėje
Siunčiu šį garsą tau
Kaip priminimą...
Sugrįžimas
1. Pavasaris (Metų laikai Lopaičių šventvietėje)
Į Šventvietę
Aš kaip į lopšį
Sugrįžau...
Skarotos eglės -
Mano sesės
Ir akmenys -
Nurimę broliai,
Sugėrę saulę
Ir amžių
Sniego vėsą,
Ištiesę delnus
Į žvaigždes,
Voratinklio
Žalumą
Apkabinę,
-Sugrįžk! -
Jie kviečia,
Ir į šaukimą
Šitą einu aš
Kaip į lemtį.
2. Vasara
Į šventvietę
Aš sugrįžau,
Kai Karalienė Vasara
Pasidabino žaluma.
Aitros šaltinis į mane
Baltų žiedų akelėm
Žiūri, skaidri vėsą
Bučiuoja mano lūpas,
Pasimečiau aš tarp
Spalvų ir
Gluosnio ašarų
Lengvų...
Iš amžinybės ūko
Žiedai įsiveržė
Gyventi...
Į vasarą subėgo
Pienių pūkas...
Kur gimsta Lietuva?
Kur gimsta Lietuva?
Ji - lietuje, kuris į žemę
Kaip gyvybės sėkla krenta.
Ji - saulės patekėjime
Virš miško ir saulės laidoje,
Ji - širdyje ir kalboje,
Lopšinėje, kurią vaikystėj klausei,
Šaltinyje, kuris iš žemės trykšta,
Ji - Ąžuole ir Liepos baltume.
Ji - sapnuose, kai sakalas
Tau nešė žinią, delne,
Kai medį glostei, laukime,
Ji - meilėje, kurią kaip tyrą
Dovaną gavai vaikystėj
Ji - gervės klyksme,
Ji gimsta sakmėse piliakalnio
Ir žvaigždėse...
Meilės gimimas
Iš Meilės kaip iš vandenyno
Visa gyvybė gimsta:
Ji atgaivina žodį, mintį,
Jutimą, kad esi ne vienas -
Esi dalis Pasaulio, kurį
Sukūrė Dievas ir leido Tau
Kalbėti, prisiliesti ir pažinti
Jo nuostabiausią kūrinį
Kaip brangią dovaną
Žmonėms dalinti
Kaip spindulį ir šviesą-
Meilę...
Žemės gelmių jėga
Ne, tos jėgos,
kur Žemės gelmėje
Gyvena, sukaustyti
Negali: nei šaltis,
Nei neviltis ar
Piktas žodis...
Sutramdyti
Ją lietumi -
Lediniu ar Vėtra
Laisvamane,
Tik bergždžias
Darbas
Jaučiu tą jėgą
Gyslomis sruvenant...
xxxxxx
Manasis Ąžuolas
Tartum žynys,
Kuriam dar nevalia
kalbėti, nes saulė
Motina dar
Neapsuko ratą
Einu prie Ąžuolo
Siunčiu tau savo
Mintį...
Šventvietės akmenys
Man akmenys –
Kaip atversta
Knyga, nors
Ne visi ženklai
Suprantami
Ir runų raštą
Įskaityt
Sunku,
Atėjusi prie
Jų kalbu
Su tavimi,
Gimtine,
Ir protėviais
Kadais valdovais
Šių laukų.
Ir tavo sakmės
Tampa mano
Kūnu, o skausmas
Rėžia ženklus
Danguje:
Nuo širdgėlos
Suplyšta žemė
Ir rauda akmenys
Laike...
