I tremtis. Išvarymas iš pajūrio
Šitokia upė kraujo...
O pieno puta džiūsta
ant pajūrio smėlio.
Šitiek kuršių skausmo...
Kurėnus trenkia į krantą
prie Islandijos geizerių.
Šitoks gaivus šaltinis...
O žodis užanka
be tikėjimo grįžti.
Prisiglauskit prie slenksčio,
Išvarytieji iš namų...
II tremtis. Išnykusios baltų gentys
Šitiek daug jūsų senutėj Europoj
išsilydė, išnyko, susipynė, surizgo,
šaknimis susikerojo su slavais.
Šitaip kardu krikščionimis vertė
ir kalbą jūsų kalavijais kapojo,
nužeminę prieš Dievą liepė nutilti.
Šitiek genčių: skalvių, bartų, galindų,
jotvingių, pamedėnų, pagudėnų,
prūsų, gotų ar getų, venedų ir galų.
Ar valiosit atsitiesti, sujusti ir susivokti,
kas jūs šiuose kraštuose kitokiais vardais?!
III tremtis. Į Sibirą po sukilimų
Šitiek daug susilydė baltų,
ištremtų į Sibirą po laisvės kovų,
kad net kraupu pagalvoti.
Šitiek daug jų namo negrįžo,
priglaudę galvas svečioj šaly,
iškankinti nevilties ir užmiršimo.
Šitiek daug, kad niekas nesuskaičiuos,
kiek pasiliko jų ten amžių amžiams.
IV tremtis. Gyvuliniais vagonais
Šitokie bjaurūs keiksmai
kareivių vietoj dainų tuojau pat,
kai tik pasirodė mūs žemėj.
Šitoks vagonų dundėjimas,
kad dejonių nebesigirdi
tarsi kelias vestų į dangų.
Šitoks kelias į mirtį...
O ištvėrė netektį širdys,
glaudžiamos tundros ir taigos.
V tremtis. Išvarytieji į nežinią
Šitokia baisi grėsmė vejasi būtį,
šitokia jėga pažaboja mūs kraštą,
varomą į baimę, neviltį ir sustingimą.
Šitoks bėgimas vakarų kryptimi:
su vaikais, be daiktų, tik su ryšeliais
be vilties ir tikėjimo kada nors grįžti.
Šitokia kaltės dėmė nekaltiems pasmerkti,
už didelės sienos supriešinti ir išblaškyti
išbėgusius iš savo namų į nežinią.
VI tremtis. Savo noru
Šitoks baisus neturėjimas
savo šaly duonos kąsnio?!
Ašaka gerklėj negrįžtantiems?
Šitoks noras būti turtingiems
be tėvynės ir artimųjų –
be gyvybės šaltinio.
Šitoks baisus neturėjimas,
gal bado mirties akivaizdoj,
ištvėrus nuosprendį mirti?!
Pabučiuokite slenkstį,
susiruošę palikti namus...
2012
