... tik lietus gali išgerti ežerą...

ŽVELGIANT ŽEMYN

 

apvirsta arbatos stiklinė

atšlyjame nuo palangių

nesigrožime pelargonijomis

stiklas skaidrus

bet dūžta atsitrenkęs į rankas

skaudi tuštuma atrakina akis

bijome pažvelgti žemyn

ten tik asfaltas

kietas šaligatvis

dailiai nukirpta žolė

išsvajoti bėgiai

paskutinis traukinys rieda į tuščius vartus

alkani keleiviai gaudo greitą peizažą

ir trokšta suvalgyti tingiai besiganančias karves

(suvyniotas į plačius durnaropių lapus)

nesuradę įtikinamo maršruto

pavėlavome į karnavalą

pametėme medicininę kaukę

baltoje palatoje užrakinami aukšti siekiai

ir nejučia tampi atviras sanitarui

išgirdęs trumpą pamokslą apie pamestus sumuštinius

žiaurų vilko apetitą

sužinai

nėra aukos

suvalgyti būsime visi

šaldytuve guli nusikaltimo įkalčiai

kopūsto galva ir morkų kaulai

 

PASIUNTINIAI

 

kiauri stogai saugo dūmus

o čerpės atveria dangų

kaminams

suspausti iki degtukų dėžutės dydžio

šokame skruzdėlių šokį

ir kai takus išlaisvins lapai

pažvelgę į kreivas raguvas

atrasime Grįžulo ratus

ir lauksime žiogų

ginkluotų žaliais laužtuvais

 

VILTIS

 

duobė

nebus iškasta

tik pušies šešėlis

išmatuos baimės gylį

velėna tvirta

batai neskrenda į debesis

o jei apvirs dangus

ateis lietus

pasemti kibirą vandens

iš seno šulinio

 

LIŪDNA

 

kai lyja

vis sunkiau atsisveikinti su beržu

parimusiu prie kelio

pamiršti buto duris ir langus

o gal neverta sugrįžti namo

vis vien žolė pasieks mišką

o grindų lentos ataugs grybais

iš lapų sukaltais karstais

 

FUGA

 

koncerte

nereikia kurti laužų

saugoti dinozauro šešėlį

vargonai minta oru

liksime gyvi

klaviatūra ilga

geležiniai pirštai rieda

iki pat nuvažiavusio stogo

 

RAMYBĖ 3

 

paklystama išėjus iš girios

nes laukas tuščias

jokių orientyrų tik debesys

be kompaso rodyklės

jūra toli

stogai negaudo vėjo

baloje gieda nepaskandinamos varlės

neliko nepagautų žvirblių

žolės tinklai visada laisvi

 

KALĖJIMAS

 

langai užkalti stiklu

kad negalėtum įkvėpti gryno oro

nelauktum atvirų tolių

į tinką beviltiškai smūgiuoja musės

tik vinys kabina paveikslus

kad sienos atvertų akis

ir išdalintų šešėliams saldainius

po lygiai

 

PABUDIMAS

 

paprastas pakelės akmenukas

tarsi smėlio kibiras

visada pilnas

niekas negali jo išpilti ant žemės

saugus

tarsi laikrodis pamiršęs valandas

 

RASOS

 

kažkur paežerėje šalia linksmų pušų

besidairančių į baltų debesis

išdrįskime priminti varnoms

aukštą eglių paskirtį

ieškodami geležinių vilkų

saugosime aukštus piliakalnius

ir be juodų akinių išvysime

kaip prarastame mėnulyje žydi

neliečiami paparčiai

 

RAMYBĖ 2

 

karšta

šiaudinę skrybėlę

sapnuoja šiferio stogas

įdegusios varlės laukia kada

provincijos dviratininkai

iš didmiesčių parveš

nemokamą lietų

 

RAMYBĖ

 

tik lietus gali išgerti ežerą

iki dugno

ir kai pritrūks gamtos

balti beržai nepastebimai

prie upės šokdins pušis

kad neišgąsdintų

miegančių gulbių

 

KOVA

 

už skaidrių langų gatvės ložė

sunku dainuoti troleibuse

net kai atsidaro durys

ir išlipa visi keleiviai

be elektrinės gitaros gesta variklis

jau neveža jokia muzika

vinilo apkasuose bebaimiai melomanai

laukia radijo atakos

 

VĖTRA

 

debesimis atbėgo žaibai

ir paskandino mėnulį

upėje neliko vietos net salai

tik kiaura lietaus valtis

laimingai pasiekė krantą

 

LAUKIMAS

 

nepastebimai atplaukė rūkas

ties upės vingiu sustingo meldai

prieš sutemas

vėtra laukia vėjo laiškų

ir neskuba gelbėti

į balą įkritusio mėnulio

 

Vilnius, 2021 m