Pradžia / Radikaliai
 

Ko karantinas manęs (ne)išmokė

Šiandien pasaulis atrodo visai kitaip, nei tikėjausi į jį žiūrėti lygiai prieš metus. Viskas kitaip, truputį lėčiau ir tuo pačiu, viskas tarytum skrieja 17 kilometrų per sekundę greičiu – laikas tarytum kramtoma guma. Aplink daugiau nerimo ir turbūt kur kas daugiau nežinios. Tikrai neromantizuoju karantino ir tikrai nesu iš tų žmonių, kurie naudodamiesi šia “proga” bando pasiekti užmestus tikslus, reguliuoti savo svorį, atrasti naujus įgūdžius, išmokti naują kalbą, padaryti generalinius namų remontus ar valymus… Nors ir žaviuosi tuo, nes žinau, kad rūpinimasis savim ir savo artimaisiais turi labai daug veidų.

Evelina Kvartūnaitė
2020 m. Gruodžio 13 d., 18:51
Skaityta: 42 k.
Evelinos Kvartūnaitės fotografijoje – Evelina Kvartūnaitė.
Evelinos Kvartūnaitės fotografijoje – Evelina Kvartūnaitė.

Mano karantino pradžia buvo su labai daug nerimo. Pavasaris, kuris turėjo sužydėti visai kitom spalvom. Turėjau išmokti sustoti ir, pagelbėdama kitiems, nepamiršti savęs, – tas amžinas kaltės jausmas ir nesugebėjimas tiesiog sustoti. Amžinas keistų jausmų kratinys - baimė, dėkingumas, nerimas, panika, akimirkų stebuklų gaudymas, kaltės jausmai, dėkingumas, nerimas dėl ateities, nerimas dėl artimųjų… nežinomybės krateriai ir suvokimas, kad turbūt tikrai nesu viena, visa tai patirianti.

Toks gyvenimo kokteilis, ir turbūt dėl to prisiminiau senai užmestą, dar 2017 pradėtą Instagram paskyrą, kai mano gyvenimas buvo sudrebintas kitų aplinkybių. Darsyk grįžau prie paprastų žemiškų dalykų – maisto, nes tai vienas iš tų karantino nepakeistų dalykų. Atradau džiaugsmą dalintis smulkmenom, atrasti naujus būdus, kaip lėkštėje sudėlioti salotas, atrasti naujus būdus gaminti tuos pačius galbūt banalius maisto produktus, reinkarnuoti vakarykšę vakarienę ar priminti sau, kiek daug gėrio yra vaistinėse žolelėse ir prieskoniuose…

Svarbiausia, supratau, kad tai nebuvo vien apie maistą, net jei dalinuosi vis kažkuo nauju kiekvieną dieną jau nuo gegužės. Supratau, kad man tai tapo akimirka ar gera valanda, kai mano galva nėra kompiuterio ekrane, kai mano akys džiaugiasi kitom spalvom ir rankos turi darbo. Tai yra atradimas naujų erdvių, kuriose galiu atrasti ramybę. Nors akimirkai ir tai jau daug…. Jei įdomu, mano paskyrą galima rasti čia: https://www.instagram.com/lifeisacocktail.

Komentarai