Pradžia / Radikaliai
 

Šaka buvo plika, ir jai buvo šalta...

Tomas Karkalas
2020 m. Liepos 19 d., 17:48
Skaityta: 40 k.
Tomo Karkalo paveikslas.
Tomo Karkalo paveikslas.

Šaka buvo plika , ir jai buvo šalta .
Šerkšnas  apgobė šaką , ir ji pražydo varnomis .
Varna ne juoda , pabučiuota varlė - karalaitė .

Ačiū.
Mūsų pokalbiai – mano universitetai .
Kadaise rašiau, jūsų komentarai  poezijos gėlyno lysvės . Tesužydi jose patys nuostabiausi žiedai . Tada laukiau atsiliepimų , o dabar pats klausausi jūsų eilių , ir mokausi tarti ačiū .
Kadaise skelbiau , žmones , mąstykime ,juk pūva stovintis vanduo , ir žemėlapį nusagsčiau aplankytų vietų vėliavėlemis . O dabar atėjo metas pačiam susimąstyti . Žiūriu į tylias drobes . Ak, kaip gražiai kurkia žalios varlės . ir aš pats lepteliu
Ačiū .


Kai visi išsirikiavo, fotografas tarė :
o dabar visi sakome "cheese" , ir
"klakt" ištrynė visas liūdnas istorijas jubiliejinėje nuotraukoje .
LABUTIS NE MELAS , O MEMUARŲ TIESA

Kartą perskaičiau :
"Meistriškumas be gėrio ir išminties  yra pavojingas dalykas"  -  Kaip to pavyzdį Kevin Arndt'as pamini Adolfą Hitlerį .
Aš nurodyčiau kaip patį pavojingiausią dalyką raginimą "mylėk save"... be išminties (!) .
Nors raginimas mylėti save skamba labai gražiai (o ir yra labai išmintingas patarimas ) , bet JEI savąjį "aš" suvokiame tik kaip savo vardą ir pavardę , tai tada šie žodžiai išreiškia neapsakomai juodą klastą , meilę savo įsitikinimams ir milijonų ašaras bei kraują , o ne tarpusavio supratimą , karą o ne taiką bei ramybę žemėje ir širdyje .
Šiandien madingą raginimą "mylėk save" reiktų suvokti kaip nuorodą į būtinybę atpažinti save kitame .
GĖRIO NĖRA BE IŠMINTIES


MEILĖS PAMOKA
Ciceronas sakė :
- Istorija yra gyvenimo mokytoja.
Voltero požiūriu :
- niekas kitas kaip tik nusikaltimų ir nelaimių sąrašas.
Na o Sugipsuotas Drugelis Istoriją įvardija MEILĖS PAMOKA . Ji yra tai, ką matau prieš save - aplink save ir randa savyje .
Mylėti save galima tik suvokus save kitame , tik atpažinus save ne veidrodyje , o šalia esančiame . Tik ši meilė nulems mūsų įspaudo Istorijoje gylį .


Kai įsminga rakštis į pirštą , skauda visą kūną

 

10 Dievo Įsakymų užrašyti mums mūsų Istorijos pavyzdžiu . Žmogui tereikia įsiklausyti ir išgirsti .
Štai tokia , mūsų ausų paskirtis .
-- Sugipsuotas Drugelis

 

Metų laikų kaitoje gilus ruduo suspindo vidurvasaryje .
Išmintis “gyvenk taip, kaip paskutinę savo valandą” tapo mano dienotvarke .
Kai liko tik ši diena ,išmečiau laikrodį .
O kai visą visatą savyje suvokiau kaip grandį tarp žmonių , šiukšlės tapo gėlėmis .

Pasilipęs kiek aukščiau matau truputi toliau ,
o ir pats tapau kitiems geriau matomas , tačiau tarpusavio supratimui iškilo ruporo poreikis .

Nors žmonės ploja satyrikams , ir netgi pasižada neberinkti sukirmijusių grybų , bet dėl to visokios klastotės nedingsta nuo mūsų prekystalių .


Žmogaus meilė suprantama kaip jo meilė sau, bet toks aiškinimas rafinuotas pasipriešinimo Dievui įteisinimas , nes negirdėti Viešpaties tolygu nieko nematyti .
Maištininkai pasivadins demokratais, vėliau kurs komunizmą , o dabar ID (dirbtinį intelektą) . Į dvasines vertybes kovotojai už "aš" laisvę žiūri kaip į atgyveną ir liaupsina individo protą , o jis - šaltas. Tai - pati baisiausia diktatūra , kurioje karaliauja baimė ...


Atmenu , mokykloje namų darbams liepė parašyti eilėraštį .
Ir aš paklusau :

Valgykla
Ant stalo druska
Įsidėsiu ar ne
Laisva mano valia

Štai taip ir tapau poetas .
Štai tokia ta mūsų civilizacijos raida ... kur link traukiame, draugai ?


Kai atsiverti knygą , tampi jos dalimi , o pasakojimo herojus tavo draugu ir mokytoju. Pastarųjų daugybė gyvenimo mokykloje , tapo netgi ankšta mano erdviame kambaryje. Perskaitytos knygos jau senai nebetelpa mano spintoje.
Oi kiek kartų užversdamas knygą aš jau maniau "na va, dabar tai jau viską suprantu" , todėl labai nustebdavau kai vėl ir vėl išsprūsdavo tas pats prisipažinimas . Reiškia , ankstesnis mano visos tiesos žinojimas tebuvo graži iliuzija .
Atsiverčiu kadaise jau skaitytą knygą ir vėl atpažįstu save , bet dabar save randu jau ne tik buvusiuose mokytojuose , bet ir jų auditorijose . Ir tai labai įdomu . Skaityti jau perskaitytą knygą tikrai ne nuobodu. Ne tik malonu, bet ir labai naudinga . Kai paneri į gerai žinomų įvykių sūkurį , kai apvelki kadaise išgyventus jausmus , nauja gyvenimo patirtimi , Istorija visada atsidėkoja įgalindama atpažinti save kiekviename pro tave praeinančiame nepažįstamajame . Savęs suvokimą karūnuoja meilė .MEILĖ SAU TAI VISŲ MEILĖ .
Baigsiu Vinstono Čerčiliio citata :
"Fanatikas yra asmuo, nenorintis keisti savo nuomonės, o norintis pakeisti subjektą."


TIESOS BEJĖGIŠKUMAS

Eidamas gatve saugausi automobilių , bet bijau vaikų , supratusių tarnybinės kompetencijos viršenybę gėrio filosofijos atžvilgiu.

Komentarai