Pradžia / Radikaliai
 

Mes vaikštom pirštų galiukais feisbuke...

Dalia Jazukevičiūtė
2019 m. Liepos 19 d., 12:50
Skaityta: 43 k.
https://wallpaperaccess.com/surreal-art
https://wallpaperaccess.com/surreal-art

xxx

Paslėpsiu tave dykumoje
žvaigždė ledo akimis stebės
kaip tau rausiu kapą smėlyje
smėlyje kuris pamažu virsta sniegu
slepiu tave nuo žmonių žvėrių
Dievo akių
atsigulu ant sniego kauburėlio
apgaubiu tave šilko marškiniais -
savo gyvu kūnu
mes abu nesušalsim nepražūsim -
niekas
mūsų niekada nesuras nenuteis nepaniekins
linguos karavanai pro šalį
žiūrėsi į tolį kupranugariai skaroti vyrai jų moterys
geltonai raudonomis akimis
- nematys mūsų -
nei jie, nei saulė, nei mėnuo -
mes būsime tik sniegas dykumoje
kuris sutirpsta ir spindi aukso smiltimis

xxx

Tos tavo žalios akys
jos vandenio ar butelio spalvos
(jeigu pro stiklą pažiūrėt į saulę)
o tu niurzgei kad nežinau tavo akių
spalvos
žinojau aš
sapne
miegodamas
ir ryte atradęs jas
ant pagalvių to sniegino to švytinčio baltumo
ir lietuje mačiau -
kada stovėjai po medžiu vienplaukė
užvertus galvą
kad ašaros atgal subėgtų
į tavo tas žalias akis
aš jų nepamirštu

kodėl rytais verki o vakare juokiesi
bene įskaudinau -
atleisk atleisk
čia toks pasaulis
čia viskas skauda
glamonėja ir bučiuoja
čia toks pasaulis
eik su manimi
per šlapią vasaros žolės aksomą
eik basa
aš laukiu medžių ūksmėje
kur žmonės nebevaikšto
kapinių tvora
už ežero
ateik
aš laukiu

xxx

Mirtis manyje
ji visada serga
kai pasveiks -
aš numirsiu

xxx

Lietus praūžė
išprausė lapus išblizgino
nušnarino paukščius nusinešė į tolį -
tavęs ilgiuosi

Ir vėjas vakare
nuėjo atsigulti po serbentų krūmais
kaip senas šuo
pavargęs siausti dūsauja giliai -
tavęs ilgiuosi

tamsa mane nemiegančią suvystė
surišo kojas atėmė rankas
aš žiūriu - nematau tavęs - tu per toli
žadu ateiti
bet pajudėti negaliu
gipse įspaustas mano kūnas -
tavęs ilgiuosi

xxx

Ir vos tik per slenkstį aš žengiau
kaip griebė mane mano brolis
tas lietuviškai uraganinis vėjas
dejuodamas
iš ilgesio
iš ilgesio išprotėjęs
išpūtė mano juodą apsiaustą
kaip laivo bures
pakėlė už pažaščių
ir padėjo atgal
glamonėjo glamonėjo
palietė lūpas
žvangino mano ilgais
auskarais
priplojo plaukus ant mano akių
nematyk nematyk
čia nieko nėra -
juokėsi kvatojo šnabždėjo plaukuose
į abi ausis išsyk
kas gi mane taip mylėjo
kas gi manęs taip geidė

kai krisiu ant žemės kraujo lašu
kur tu mane rasi
broli
kur tu mane surasi tada

xxx

Mes vaikštom pirštų galiukais feisbuke
dalinamės kiaušiniene kava
kurios kitas neparagaus
mes už stiklo pavalgom
atbulais dantim pakramsnojam
atsigeriam
nusigeriam
siuntinėjam kačiukus šuniukus
plokščias bedvases rožes be adresatų
nebeturi kur eiti mūsų kūnai
nebenori
jiems geriau tarp šilkinių pagalvėlių
neskelbiam savo diagnozių
nei kiek mums dar liko
jeigu kas ir bando prabilti
tuo siaubingu tikrovės balsu
visi kaip puola -
tą bjaurybę ančiuką
kapoja kapoja – duok pozityvo -
pozityvo duok -
eik į laimės kursus -
master class
galvok
apie butaforinį šlamštą
apie atostogas kurios visai ne atostogos
o tik kitokios rūšies vargas
bet apsaugok mus Viešpatie
kai užgęsta ekranai
nepalik tamsoje
tada mus geriau nutrenk
užmušk
cementiniu miegu -
geriau nepabusti
jeigu ir vėl nare

xxx

Tirono karūnavimo dieną
atsibudau po lietaus
pradėti dienos
varganos savo elegijos iš naujo iš naujo
/tebūnie Tavo valia/
bet mažas paukščiukas
bet vėjas bet mirganti medžio šaka
priminė man kaip vaikystėje
veikimas be tikslo
buvo pats tikslingiausias tikslas
o pavėsis po serbentų krūmais ne mistika
ne apgaulė
o tikras prieglobstis
ten nesuras manęs tironai
net ir savo
karūnavimo dieną
neprivers kraipytis šokti vaipytis - -

neprivers nekęsti pasaulio
nes pasaulis
yra ne jų

xxx

Niekas nenori išeiti iš proto
visi galvoja kad protas
tai batarejos nereikia pakrauti
visi galvoja
ooooooo koks tai
pukus barjeras apsaugos jus
nuo visų nelaimingų atsitikimų, ligų, nemeilės,
protas
jis
nuo vėžio, kai širdis alpsta,
nuo cukraus tavyje -
valgai ne tu cukrų
cukrus valgo tave

niekas nenori išeiti iš proto-
prašau pamažu nesistumdykite
po vieną

Komentarai