Nutolusios eilės

BANKETAS

stalas šokdina grindis
dūžta taurės nepasiekę parketo
karčia arbata užgerdami saldų romo gurkšnį
slidžia porceliano lėkšte sveriame maištaujantį tortą

HOLOGRAMA

tik suabejok
ir nukris galva
tik sustok
ir suakmenės kojos
pažvelk į veidrodį
ir nebereiks kasti duobės
pabaidytas varnų
atsitrenksi į stogą
ir pabirs aštrios šukės
iš stiklinių akių
 
LĖLIŲ TEATRAS

ideologiškai nesukaustyta šypsena
palydime melodingai gęstančias žvaigždes
ir tuščioje scenoje ieškome elektros lempučių

KELIAS

nugriovę sienas
kabiname paveikslus
ieškodami duobių
surandame tik kalnus
---
nedžiūsta vilties takai
nesibaigia vėjo nupieštos drobės
varlės dalina kortas
kvatoja varnos
džiūgauja sliekai
kai išlošiame ąsotį
sklidiną balų vandens

KAPINĖSE

ieškodami mistinės atmosferos
išvengsime kelionės į paslaptį
paskutinė stotelė bus tik žiedas
kuriame apsisuks galva
kai sužinosime
kad vėjas neaprauda mirties
tik griauna namus
ieškodamas naujų takų
į laimę

LAISVĖ

supančioti knygų
lentynose ieškome sparnų
užvertę storus foliantų viršelius
pastebimai atveriame langus
kad pašto balandžiai nutūpę ant stalo
paslėptų liniuotes
paneigtų atstumą iki lubų
ir riedėtų batai minami laiptų

EKSPEDICIJA

kai musės šluoja lubas
nutyla dulkių siurblys
kitoniškas tampa kambarys
ir ant stalo atauga miškas
sudėtinga atrasti butelį mineralinio
todėl išgėrę gurkšnelį čiaupo vandens
grindų upėmis plauksime į tolimus ežerus
kol milžiniškais žingsniais atbėgs lokiai
priminti sengirės savitumą
 
Vilnius, 2019 m.