PUOTA

PUOTA

smarkėjant lietui stingsta akys dreba lango stiklas sunku pralinksmėti nors baltoje pusnyje vis dar stovi tuščias stalas

VILTIS

kai laužą užkūrė lietus pažvelgiau į tamsą ir tapo šviesiau

BE RYTO I

skardinis stogo latakas lietaus antena lunatikų gaudyklė

KLIŪTIS

pašlaitėje slidus rūkas trukdo atverti debesų langus kurių danguje nėra

BE RYTO II

nemiga baisi nakties jėga ramstydamas sienas ropoju it didelis piktas voras niūrus rytas tiesia pagalbos ranką nepabundu nepajėgiu įveikti sapno

KRYPTIS

ties geležinkelio pervaža supuvę kelmai šokdina storas šakas tvirtu duobės žingsniu į kalną ropščias kreivas šunkelis

VAKARAS

kai atsigėriau šaltinio vandens nutilo žvirblių čirškimas dabar jau galiu išeiti iš krūmų labirinto užkalbinti aukštą lauko žolę atsisveikinti su beužmiegančia diena panirti į prisiminimų šviesą

EPAS

tarsi nykstanti giminė nutilo akmenys nepakeliamai sunki skardinė bokšto aureolė prašmatni šventykla niekada neprilygs miškui

MEDITACIJA

vidurį nakties kalkių išbalintoje mėnesienoje prisėdęs prie pušis kamieno stebėsiu miegančios pienės kol pievą užlies nepaskandinamas geltonis

AUŠRA I

patikslino tamsą sustingau rūku laukdamas miglos palaimos

AUŠRA II

atrieda pilki debesų ratai ankstyvas rūkas jau žadina kopas priėjęs šlaito atodangą laukiu kada auksiniame smėlyje paskęs žvaigždės ir liks tik baltas žuvėdrų riksmas

PAKILIMAS

bestebint kaip taisyklingai laiptais kopia į lygias dalis sukapotas šešėlis sunku elektros lempučių šviesoje skleisti liūdnas mintis - - - verta palaukti, kol išretės oras ir miražo pakerėtos akys atsitrenkę į tinkuotas sienas pastebės galios vietą pasiekiamą be lifto

Vilnius, 2017 m.