Militaristinis

ten pašaudau šiek tiek
užsuku į Iraką
Sinajų
Gazą
pašaudau
žmonės taip gražiai griūna
taip klusniai
į Ukrainą tai ne -
bijau galiu neatskirti slavo nuo slavo -
grįžtu pavargus
tikiuosi iš naujo užmigti
nesimiega
Lietuvoj tai kas
nieko
užmuša kasdien bent po vieną vaikelį
ir tiek
gal jų nebereikia
gal Lietuva jau nebe namai niekam
tik mirusiems
bet liks vaikelių nebijokite
kelio dešimtys o gal net porą šimtų
paskui paskaitau žinias
milijardieriai statosi bunkerius
jie tikisi pasislėpti -
nepavyks, žinoma -
prašau leisk man užmigti -
miegosiu juk neilgai -
iki prisikėlimo
Dievas žiūri primerkęs akis
piktas
sukandęs dantis
pasišiaušęs visas nes ir jam nesimiega
neilgai sako laukti
nebeilgai
pašaudei tai čia nieko tokio
svarbu kad siela liktų balta kaip drobė saulėje
arba įkaitinta žaizdre
nes ugnis irgi yra
absoliučiai švari
gal pamiegam
kol aušra širdies nesudraskė
kokią valandėlę

Dalia Jaz. Poezija. 2017.02.03. 06.28