MEISTRAS

MEISTRAS

jau tamsu
kalbėti apie
spektaklio pabaigą
nes laikas
užvaldęs scenos perimetrą
palei sienas išsirikiavo
metalinius stovus
ir visu garsu
įjungė prožektorių šviesas

iš laimės apako aksominės kėdės
smilkalų aplodismentai
puse colio stumtelėjo sienas
lengvesnes už akmenį
sunkesnes
už saldų dūmą

apdujus
nuo spalvoto stiklo
virtualių freskų miražo
imitacinio granito blizgesio
išauga pašaukimas gyventi
mėgautis interjero stebuklu

lubų dangus
tik svajonės kopija
nežinios atomazga
nušvitimo momentas
pražiopsotas kvailų žiūrovų

pirmas akordas
niekada netampa paskutiniu
todėl visi išlieka gyvi
po kiekvieno koncerto

tik meistras
girdi tylą
kurios negroja niekas

Vilnius, 2016 m.