Pradžia / Radikaliai
 

Eternal Liiva. 999 footsteps. Footstep 18

The Gaon has written much about the paths of the beginning of the Redemption during the footsteps of the Mashiach, and has given us many directives to begin the awakening from below. He did this In his holy compositions on “the hidden teachings, ” also with profound hints, but only in the manner of [Gen. 41:45] “disclosing the hidden, ” i.e., revealing what is concealed. (Kol HaTor)

Mindaugas Peleckis
2015 m. Spalio 17 d., 13:02
Skaityta: 41 k.
Eternal Liiva. 999 footsteps. Footstep 18

Į įrašų studiją visai nelauktai atėjo skandalingai pagarsėjusi dainininkė Rimtė Norgailytė, ir užpylė Guuru klausimais?

- Ar čia tikrai įrašų studija? Kas repetuoja? Kur aparatūra? 

- Trūksta finansavimo, - skiedė Guuru.

- O kas nulipdė šį molio šedevrą? 

- Jis susiformavo pats...

- Taip ir patikėjau...

- Sakyk, ko nori?

- Noriu groti ir dainuoti.

- Iš visur išvijo?

- Įspėjai...

- Gal atspėjai, ne įspėjai?

Abu pradėjo juoktis. 

- Atleiskit, Guuru, bet aš nemėgstu tų dialogų. Jie man beprasmiai. Geriau papasakosiu vieną istoriją. Aš įspėjau tikruosius Jūsų ir Liivos tikslus.

- Ir kokie tie tikslai? 

- Sukurti Golemą...

- Kas tas Golemas? – tarimai nustebo Guuru. 

Mergina atsivertė planšetę ir atklojo vikipedijos puslapį. 

- Golemas (senovės hebr. gōlem – „nesusiformavusi, beformė masė“, „embrionas“) – žydų legendinė būtybė. Golemas būdavo suformuojamas iš molio ar purvo ir atgaivinamas magija. Viduramžiais buvo manyta, kad golemus valdo galingi burtininkai, kurie visiškai valdė savo nemąstančių tarnų veiksmus. Tanache šis žodis pasirodo vos kartą (Ps 139:16). Tik ankstyvajame judaizme jis ima reikšti įsivaizduojamą būtybę, stebuklingai sukurtą iš purvo. Pirmoji istorija apie rabino sukurtą golemą paliudyta Babilonijos Talmude: "Rava pasakė: jei teisuolis norėtų, galėtų kurti pasaulį, nes parašyta: Bet jūsų kaltės atskyrė jus nuo jūsų Dievo (Iz 59:2). Mat Rava sukūrė žmogų ir pasiuntė jį r. Zeirai. Rabinas į jį kreipėsi, bet tas neatsakė. Tada jis tarė: Tu esi nuo pamaldžiųjų; grįžk į savo dulkes" (Sanhedrin 65b). Jau ši istorija perteikia vėlesnių legendų metmenis: golemus gali kurti tie, kurie Dievui labai artimi ir dalinasi su Juo išmintimi ir galia, tačiau "pamaldžiojo" kūrinys - golemas - tėra tik šešėlis to, ką sukuria Dievas. Golemo turėjimas ir valdymas buvo laikomi neapsakomos galios ir šventumo simboliu. Viduramžiais buvo žinoma daugybė pasakojimų apie rabinus ir golemus. Daugelyje pasakojimų minimi magiški ir religiniai žodžiai, kurie prikeldavo golemą. Minima, kad golemas aktyvuojamas jam ant kaktos užrašius ar po liežuviu pakišus lentelę su žodžiu „Emet“ (hebr. אמת – „tiesa“). Golemas „išjungiamas“ ištrynus žodžio „Emet“ pirmą raidę, tada gaunamas „Meit“ (hebr. מת – „negyvas“). Kitoje versijoje golemą atgaivina frazė "Dievas yra tiesa"; nutrynus alefą, susidaro žodžiai "Dievas yra miręs" - religingam senovės žydui ne tik šventvagystė, bet ir oksimoronas, nepamąstoma mintis.

- Kaip iš natų... – nusistebėjo Guuru. 

- Kaip matome, Golemas tai ne kažkoks daktaro Frankenšteino kūrinys, Terminatorius ar pan. Tai - įsivaizduojama būtybė, vadinasi, ir molis gali būti įsivaizduojamas. Tai - sąmonės kūrinys, kuris gali įgauti fizinį pavidalą. Primena tibetiečių lamų žaidimus su mirtimi. 

- Rimte Norgailyte, kas tu esi išties? Tavo išprusimas stulbinantis...

- Deja, esu netobula, gatvinė, violetinė, patvorinė, nevykėlė, mišrūnė, negrynaveislė esu tik 1/2 lietuvaitės...

- Tavo pavardė lietuviška. Kas tavo motina?

- Mano motina žydė...

- Prakeikti antisemitai tave iš visur išgrūdo, ignoravo, ujo... Bet patikėk manimi - saviplaka yra tas pats, kas "pasikėlimas". O kadangi tai darai su patosu ir ironija, nepriimu...

- Jūsų reikalas... 

- Yra aukštesnis tikslas nei kažkokia savigaila ir saviplaka. Mes atgaivinsim pamirštą studiją. Tikiuosi, kad tu čia išleisi daug įdomių albumų... Antraip busi išmesta kaip nemokanti gražiai dainuoti.  

Rimtė perbraukė gitaros stygas ir užgiedojo:

Tavo akys matė mane dar negimusį 
Į tavo knygą buvo įrašytos visos man skirtos dienos,
kai nė viena jų dar nebuvo prasidėjusi (Ps, 139:16)

* (Šių eilučių hebrajiškasis tekstas yra nukentėjęs teksto perdavimo metu; Šventasis Raštas, p. 1330, 2009)

Baigusi giedoti Rimtė pravirko.

- Bet jūsų kaltės atskyrė jus nuo Dievo, jūsų nuodėmės uždengė jo veidą, kad jūsų negirdėtų. (Iz, 59:2)

- Guuru, kaltės? Kokios kaltės? 

Guuru tylėjo, o gal ir atsakė kažką...

Komentarai