Nuragija. Kunigaikštis Sanginas

- Nėra atviro stogo, tik dangus, be lietaus, be sniego, be apysaldės manos (kuskuso?), be...

- Mielasis, tolumoje jauki trobelė, turbūt piemens...

- Ten ir keliausime, - patvirtino Guru Guru.

Avys pajuto, kad reikia svečius praleisti, todėl, įtaigiai bliaudamos, prasiskyrė į šalis, ir Guru Guru bei jo Mylimoji saugiai pasiekė nedidelį, iš akmenų ir plytų suręstą namuką. Durys buvo atviros, bet nebuvo nei skambučio, nei dekoratyvinio plaktuko, nieko, kas galėtų pranešti apie svečių atvykimą.

- Įeikite, - pasigirdo žiauriai pažįstamas balsas.

Prie seno, valgiais nukloto stalo sėdėjo Dravenis ir gėrė žalią arbatą.

- Nustebote? Gal todėl, kad mano pirkioje nėra atviro stogo, kad (ne)mano avys laukuose nuskynė visus pavasario tolius, o gal jūs ilgitės debesų spalvos?

- Draveni, nejaugi čia tu? – stulbo Guru Guru.

- Tu teisus, manęs čia neturi būti. Prie jūros aprimę krantai, sukurti ilgų atstumų... Sėskitės prie stalo ir vaišinkitės, nes ši akimirka pabarstyta saldžiu cukrumi. Gerkite, puodeliuose dar neatvėso arbata.

Guru Guru apsidairė, tarsi ieškodamas monitoriaus ekrano, kuriame distanciškai saugiai ir įtaigiai puikuojasi Dravenis.

- Drąsiau, tai akivaizdu. Ar aš esu, ar nesu, koks skirtumas. Tikrovė - tai ekranas be ekrano, transliacija iš galaktikos centro. Aš, kaip ir jūs, kartais nerandu tinkamo žodžio, ir pradedu šnekėti ilgai ir nuobodžiai...

- Draveni, kadaise žadėjai papasakoti pasaką, bet nepapasakojai. Kažkodėl nujaučiu, kad tai pasaka ar pasakojimas apie Nuragiją, kur susitinka Europa ir Afrika, kur Europos pradžia, laiko ir erdvės strėlė, jungianti Sardus su Samiais... – pagaliau atsitokėjo Guru Guru, - Čia tiek keistų ir nuostabių dalykų: niekur nemačiau, kad kioskelyje galima įsigyti naują Gentle Giant albumą už 9,9 euro, ir dar už tai gauti La Repubblica numerį bei kavos puodelį (tas pats pasakytina ir apie Billy Idol naujausią albumą). O kiek čia roko koncertų vyksta... Sala nemaža, nors ne tokia ir didelė - ilgumo kiek per 200 km, tačiau veiksmo daug. Gyventojų 1,6 mln., bet didžiausiame mieste vos 154 000. Visi kažkur išsislapstę... Gal nuraguose? O jei rimtai, Draveni, čia labai daug komunų, miestelių-kaimelių-bažnytkaimių, tokių labai tvarkingų ir bendruomeniškų, primenančių greičiau Austriją. Net užrašas "Piktas šuo" yra toks gražus ir meniškas, kad nei tas šuo atrodo piktas, nei ką. O gal ten parašyta kas kita? Kodėl žmones skiria sąlyginai nedidelis geografinis atstumas, bet jų pasauliai tokie skirtingi? Ir visa tai mūsų mažytėje žemėje...

Dravenis dėmesingai išklausęs Guru Guru monologą, numetė puodelį ant stalo. Porcelianas nesudužo, nė lašas arbatos nenutiško ant stalo. Guru Guru suabejojo tuo, kas buvo akivaizdu, tikra, ir pageidavo kažko keistesnio, haliucinogeninio. Dravenis nusijuokė, tarsi supratęs Guru Guru abejones, ir lėtai pradėjo pasakoti:

- Ėjo laimingi 900 metai, dar nebuvo surinktas keturženklis metų skaičius, ir žmonija buvo beveik laiminga, ypač tolimas aisčių pasaulis, kurio dar nepasiekė nei kryžiuočiai, nei kalavijuočiai. Tuo įstabiu metu prie jūros gyveno nenuorama, drąsuolis ir nuotykių ieškotojas nuskurdęs kunigaikštis Sanginas, be pilies, be žemių, ir jis teturėjo tik didžiulį burinį laivą, galinti išplaukti net į tolimas jūras. Kelionę pagreitino stabilūs konfliktai su šalia gyvenančias didikais, ir Sanginas nelaukdamas kada jį užpuls nedraugiški kaimynai, surinko drąsių, nutrūktgalvių žvejų komandą ir skubiai pakėlė bures. Sanginas ilgai klajojo jūromis, kol pasiekė nuostabią salą, kuri vadinosi Sardegna, o vietinių gyventojų sardų kalba lietuvių jūreiviams buvo beveik suprantama. Sanginas pasijuto kaip namuose, ir prisiminęs savo kunigaikščio titulą pasiskelbė salos valdovu. Vietiniai bendruomenių vadai nenorėjo pripažinti Sangino valdžios, bet po trijų dvikovų, jie pasidarė švelnesni... O kai Sanginas vedė sardų didiko dukrą (Guru Guru, tau reikės sužinoti merginos vardą, nes aš jį pamiršau) jam pakluso visi salos gyventojai. Bėgo dienos, mėnesiai, metai, ir net dabar sklando legendos apie Sanginą, nuožmų piratą, ir visų nuskriaustųjų gynėją, žmogų, keisto ir nenuspėjamo elgesio, garbinusio Šiaurės dievus ir iki mirties nepriėmusio krikščionybės... Sakoma, kad ir Sangino palikuonys dar ilgai slapta garbino aisčių dievus...

Nejučia Guru Guru ir jo Mylimoji užsnūdo, ir kai jie pabudo, nebuvo nei Dravenio, nei trobelės, tik tuščias laukas.

Aveno mekys.

Vilnius, 2015 m.