Mokantis plaukti. Šimtas neužbaigtų interliudijų. 21 Interliudija. Guru Guru atsisveikina su šou bizniu

– Gal Vapsva Maja? – patikslino Dravenis.

– Taip, tikrai, buvau jau ją ir primiršęs, kol nedūzgė šalia (nors ji visada šalia). Žinoma žinomos grupės „Mergelės Mergelės“ vadybininkė. Vapsvą Mają globoja visagalis Galigantas. Prieš vėją nepapūsi... Jie ketina užgrobti mūsų sėkmingą šou biznį, į koncertinę programą ketina įvesti karaoke (jap. „tuščias orkestras“) ir karate (jap. „tuščia ranka“). Bet va, Draveni, ar žinai, kodėl Vapsva Maja taip mėgsta japoniškus žaisliukus? Gal kad Tuštumos atspindys Iliuzija yra? – paklausė Guru Guru.

Dravenį išgąsdino ne grėsmingas ir neišvengimas šou biznio bankrotas, bet artėjanti metafizinė diskusiją. Katastrofa. Žūtbūt reikėjo kažkaip išvengti bereikalingų filosofinių ginčų. Kenkia sveikatai.

– Guru Guru, užtikrinu, mūsų pasitraukimas bus pelningas ir efektingas, bus panaudotos visos raiškos priemonės, kurias mes tik žinome, ir apie kurias dar nieko nenutuokiame. Beje, ar stipriai „Karštosios Šakutės“ tave primušė?
– Draveni, gausi į kaulus nuo Vapsvos Majos! – pyktelėjo Guru Guru.

– Guru Guru, atleisk, kad priminiau bjaurų incidentą. Pamiršk, menui reikia aukų.

– Aukos reikalauja meno, žudikai reikalauja aukų. Vadinasi, menas yra dvigubame pavojuje. Saugokime meną po dvigubu gaubtu tu tu tu tu tu...

– Dar sakoma – menas priklauso liaudžiai? – kvailai pridūrė Dravenis.

– Argi? – ironizavo Guru Guru.

– Menas priklauso Galigantui! – šūktelėjo Dravenis.

– Mušim referentą Galigantą drauge, – nusijuokė Guru Guru.

– Įdomios tavo mintys, kaip visada. Daugiau TOKIŲ minčių. Pavargau, dabar šliaužiu, nes nepavaikščiojęs blogai jaučiuosi, – sumelavo Dravenis.

– Šliaužimas – tai lėtas bėgimas, – patikslino Guru Guru.

– Šliaužimas – tai lėtas bėgimas: krokodilui, aligatoriui, driežui. Taip, aš reptiloidas, buvau paverstas driežu, pagrobtas žalios žavios ateivės. Guru Guru, ar tu taip pat kontaktioras?

– Žaltys! – konstatavo Guru Guru. – Ateivių nėra. Mes – ateiviai. Jie – vietiniai.

– Guru Guru, tu teisus: mes – ateiviai, tik iš kurios planetos, planetų... Ar buvo Tave pagrobę „vietiniai“, ar įmontavo mikroschemą, kristalą, čipą?

– Mus čia pasėjo. Kas išaugo, matom, – atsakė Guru Guru.

Dravenis pabėgo į lauką, išvengdamas sunkių diskusijų. Lašnojo, bet Dravenį nuo klimatinių pavojų saugojo ilgas, neperšlampamas lietpaltis ir skrybėlė. Staiga sucypė stabdžiai. Sustojo juodas BMW. Atsidarė durys.

– Draveni, skrisk į vidų. Reikia pakalbėti, – pakvietė Vapsva Maja.

Dravenis nė kiek neišsigando, ir drąsiai įlipo į automobilį, nes kažkada jau buvo pagrobtas žavios ateivės. Ko bijoti paprastos vapsvos?

– Pradėsiu be įžangų, – suzvimbė Vapsva Maja. – Palikite šou biznį man, atiduokite Galigantui visus uždirbtus pinigus.

- Verslą gausi, pinigų – ne, – kirto Dravenis.

– Galigantas tave nudės.

– Nebijau, aš tankistas.

– Draveni, – prisipažino Vapsva Maja, - tu man patinki, norėčiau būti tavo mergina. Atiduok pusę pinigų Galigantui, liksi gyvas.

– Gerai, bet tik trečdalį, – sutiko Dravenis, mėgstantis greitai priimti sprendimus. – Sausas iš balos nekilsi.

– Štai mano vizitinė. Paskambink, bet kuriuo paros metu, – švelniai suzvimbė Vapsva Maja.

– Nepažadu...

– Lauksiu...

Dravenis skubiai sugrįžo į kabinetą ir iš seifo paėmė pluoštą banknotų.

– Guru Guru, skubiai dink su pinigais. Tuoj ateis Galigantas, ir aš suvaidinsiu apgailėtiną spektaklį. Paskutinis mano šou numeris. Atsisveikinimas su scena.

– Vaidinsi išsigandusį berniuką? – juokėsi Guru Guru. – Ir kiek tu jam atsegsi pinigėlių?

– Trečdalį...

– Per daug.

– Jei mažiau – nepatikės.

– Tu teisus, – kvatojo Guru Guru, – kaip norėčiau pamatyti tave sutrikusį, išsigandusį, drebantį dėl savo kailio.

– Neišdegs, – pyko Dravenis.

Guru Guru skubiai pasišalino. Už pusvalandžio į kabinetą įvirto Galigantas, lydimas blogų berniukų.

Tariamas bankrotas, lėšos gyventi, stebuklo laukimas, Bad Boys Blue