Pradžia / Radikaliai
 

Sapnas. Laisvės raktas

Troleibusas suvažinėjo dar neparašytą mano eilėraštį ir aš subyrėjau į raides, kurias į krūvą sušlavė šafrano mantiją vilkintis kiemsargis Argus, nuo pūvančių lapų saugantis kiemą. Žinau, kai pakilsiu naujam sapnui, atvažiuos taksi, ir teks žaisti šokoladiniais šachmatais dar vieną partiją.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2014 m. Lapkričio 26 d., 12:43
Skaityta: 37 k.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.

Liūdna, kad žaidimas niekada nesibaigs, bet aš visada galiu suvalgyti juodą pėstininką ir iškeliauti į save: kurti naujas galaktikas, neišmatuojamais minčių gabaritais gąsdinti teleskopuose įstrigusius astronomus.

Sujungiu akis, du ypatingus, singuliarinius taškus, nubrėžiu tiesę, pavojingą cirko lyną. Akrobatui visos kryptys laisvos, bet signalinės šviesoforų šviesos negali paaiškinti mano tikrosios prigimties, pasakyti, kur aš turiu keliauti.

Esu kalinys, nes mane akylai saugo blizgūs traukinių atšvaistai, gaivių oazių miražai, debesų pilys. Dykumoje daug lakaus smėlio prasmių. Dar magiška kreida neapibrėžta, žaibo varstotu beužfiksuota pasirinkimo laisvė.

Dar negaliu iš tikro įkalinti (ar išlaisvinti!?) savęs, nes dar nežinau, kaip laumių girioje užrakinti svajones ir laukti totemo, kuris ištars pamirštą mano vardą, pakvies laužo šokiui, ir aš, prabėgęs skaidriu žarijų tiltu, vėl pasieksiu tą patį krantą, kuriame palaimintos meškos gieda medžiotojams giesmes ir laukia laisvės rakto.

 

Vilnius, 2014 m. 

Komentarai