-
aš greit išsidėviu —
dažnai mane palieka gerti arbatą ar
džiūti,
kaip sendaikčiui vitrinoj,
taip niekada iki galo
neužbaigtai dažų paletei,
per prastai net vaiko
piešiniui.
-
Tu esi mano miestas prie jūros,
Mano seniai užgesusi laužavietė,
Miške paklydęs šuns lojimas.
Esi avis, mano dievas aviganis —
Rytais tik katinas,
Lakantis pieną iš delno.
Esi mano
Kasdien pravažiuojantis traukinys.
Neparašytų eilėraščių eilutės,
Pirmos simfonijos natos,
Pirmi aštuoniolika taktų laukiant,
Kol naktis užsitrauks,
Esi mano niekada neužsitraukianti
Žaizda - - -
Esi ankstyvomis žiemos valandomis
Įsižiebiantys žibintai,
Esi mano miestas be uosto laivams,
Miestas prie jūros.
-
Išeisiu, kaip žiema išeina,
Kaip tas, kartais sugrįžtantis
Vyras (šuo) ar Kovo
Oras.
Kaip senmergė, kasnakt
Apkamšanti įsivaizduojamo vyro
Šonus.
-
Jeigu būčiau žuvim ar
Laumžirgiu (laume ar
žirgu)
Paukščiu, per anksti
Rytais pragystančiu...
Jeigu rastum banką
Ir mane lyg žetoną, lyg
Centą auksinį — ar
Iškeistum į stipresnę
Valiutą?
Ir jeigu būčiau mišku,
Dirvožemiu — iškirstu,
Nederlingu, bevaikiu,
Ar sėtum, artum,
Ar melstum man
Lietaus
Ar bent
Neišnešiotojo ašarų?
-
Moteris turėtų kvepėti žole,
Ji galėtų būti upe ar
Intaku į tavo, vyre,
Plautį.
- - -
Jos siluetas gali pasirodyti
Keistas, žiūrint iš ežero
Dugno.
- - -
Vakarais ji neatsargiai
Glosto tavo plaukus,
Pešdama po vieną
Už visus
vakar, šiandien, rytoj.
-
Mes niekada nesuaugam —
aš avis, tu piemuo,
mėgstantis negrįžti iš
slėnio ar tik iš
pasivaikščiojimų.
Ir taip aš kartais pabėgu,
kad grįžčiau paskui
vėjuose aidintį tavo marškinių
plazdėjimą, kai
dažnai ganydamas Dievą
remiesi ant
nuglostytų ir nugulėtų
mano šonų,
plaukais kutendamas
nosį ar tik
nejaukų buvimą.
-
Ak, tie žingsniai žingsniukai išvaikščioti.
Ant širdies ir ant delno.
Kvapas, seni kailinukai ir vidudienio tyrais klampojančios varnos.
Ak, tie žingsniai žingsniukai išpustyti.
Ant širdies ir ant delno.
Mažais šąlančių naktų angeliukais kišenėlėse
Skrendančių zylių.
Ir tom pėdom pėdutėm ištryptos
Mano skruostų duobutės...
Ir išplaukiotos akys lyg senos išrašytos gegutės.
