Guru Guru krepšinio tinkluose. Iš pandemijos kronikų

Guru Guru paveiktas Žaidimo burtų atsidūrė nežinomoje gatvėje, dar
nepastatytame name, neįrengtame lofte. Staiga pasirodė Eleonora, ir
pradėjo maldauti:
- Guru Guru, aš pagrobta, surišta, ir jau 3 (tris) valandas be maisto
ir vandens!
- Aš nematau jokių užpuolikų, tik stalą apkrautą valgiais ir gėrimais.
Eleonora išsigandusi šūktelėjo ir pradėjo bėgti prabangiu koridoriumi,
kurio sienos buvo papuoštos tapybos šedevrų kopijomis. Guru Guru puolė
vytis. Bebėgant paskui Eleonorą, paveikslų kopijos virto originalais
- Eleonora, sustok! Kas tave išgąsdino?
- Aš bijau meno! – sušuko mergina.

Pavirtęs kormoranu, ilgu koridoriumi skrido Dravenis, ir klykė:

- Guru Guru, įkvėpk man to žvalumo, kurį žuvėdra turi prieš skrydį...

- Draveni, ką manai, ką sapnai (mūsų, bendri, bet atskiri)?

- Guru Guru, gal Karantino burtininkas mostelėjo viruso lazdele ir ne
tik pavirtau paukščiu, bet ir patekau į Sapnų planetą?
- Draveni, Visata sapnuoja žvaigždes ir planetas, o žmonės košmarus.
Dabar tu sapnuoji, kad esi kormoranas (baisi klaida!). Kai pabusi
ant atsarginio suolelio, atsidursi kitokiame sapne, kur laikas
tvaresnis, ir miražai it vizijų molis yra gerokai išdegti, kad
patikėtum, kad viskas tikra.
- Guru Guru, Tikrovė – akivaizdus melas. Suabejoki pasauliu, nes tik
tokiu būdu pažadinsi mane.

Sprogo gydomoji atominė bomba. Guru Guru pasijuto (o gal ir tapo?)
astralinių bangų ir dalelyčių donoru, ir jo energija maitino viso
rajono gyventojų sapnus. Patobulėjus galima aprūpinti ir visą miestą.
O kas sumokės honorarą? Kas įteiks kelialapį į užsapninę sanatoriją
atgauti prarastas jėgas?

Pabodo kažkieno susapnuotas koridorius. Guru Guru nutarė bėgti krosą,
su kauke, su pirštinėmis, ir su juodais (nepermatomais) akiniais.
Taip, taip jis nematė tako, asfalto,
medžių, nieko... Gatvė buvo tuščia ir Guru Guru bėgo kol atsitrenkė į
PC stiklines duris. Nukrito akiniai. Šviesa. Jūs vis dar abejojate
sapnų pasauliu, nes jis griauna jūsų pažiūras, primestas vaikų
darželyje, mokykloje, universitete?  Nenorite kontakto su košmarais?
Norėdamas dar kartą išgelbėti pasaulį, Guru Guru prie taromato rėžė
istorinę kalbą:
- Jus žudo, galabija per didelis proto aktyvumas. Jūsų mintys juda
ratu, ir niekur nenueina, nepasiekia jokio tikslo. Ar išgyvenote
kliūties netektį? Ar išsiveržėte iš liūdesio segmento?
Prie Guru Guru agresyviai artėjo džentelmenas, ištiesęs butelį alaus
- Įkalki. drauge!
- Aš negeriu... Ir žinau, kur negauti alkoholio...
- O aš žinau, kur gauti į dantis! – suriko įžeistas geradaris.
Pravertė karatė treniruotės, ir Guru Guru vienu kojos smūgiu iškirto chuliganą.

Sodriai ir itin necenzūriškai nusikeikęs, džentelmenas nukrito ant
asfalto, o butelis nuriedėjo prie Dravenio batų. Tegul alus liejasi
laisvai, ir beribe banga nušluoja karantino pasaulį! Taip ir atsitiko.
Guru Guru iš jūrinės jachtos išmetė du gelbėjimo ratus: vieną
Draveniui, kitą kritusiam džentelmenui. Visi turi būti išgelbėti.

Ir jungtinis angelų bei teroristų choras giedojo svarbią giesmę:

Jau greitai nurims liūdesio ir nevilties bangos, ir iš pandemijos
vandenyno išplauksime sveiki, pažabosime bankus, nuslopinsime verslo
godumą, skaitysime politikams eiles. Iš laimės verks visi, ir ne tik
turtingi.

Kilo ir leidosi bangos, į dangų pakilo povandeniai laivai... Neliko
vandens, tik didžiuliai lėktuvnešiai beviltiškai plaukė smėliu, į
žuvėdras reinkarnavo lėktuvai, varnomis pavirto dronai. Tik
nepasikeitė varnos, gal todėl, kad ignoravo karantiną. Netiesa – jos
sveikos ir ilgaamžės.Visada, visur, nes neskrenda atostogauti į
pietus.

(P.S. ant sienos rėkė Trečio žaidėjo užrašas: varnos ir pasikeitė, ir
nepasikeitė. Tai liko paslaptimi, kol jos neišaiškins, gal neatskleis
Guru Guru.)

Guru Guru ilgai tylėjo (gal metus, gal dvejus?), ir pagaliau atskleidė paslaptį:
- Lietuviškasis Čaikovskis, visų gerb. kompozitorius Žuvėdrėnas parašė
muziką baletui: Varnų ežeras. Toks, ir tik toks būtų atsakymas.

- Teisingai, - pritarė tritonu pavirtęs (trumpam!) Dravenis, - svarbių
perversmų metu visada transliuojamas Gulbių ežeras...
Atskrido juodoji gulbė ir pabandė praryti Dravenį, bet jis laiku
atvirtęs žmogumi, nuvijo gurmanę šalin, o Guru Guru be dažų paukštę
nudažė baltai.

Tada Guru Guru tyliai ištarė:

- Aš tiesiog banaliai užgėriau. O svarbiausia, nebematau kelio į
save... o juk aš - tai aš, ar ne?

Dravenis supratingai tylėjo ir mąstė apie viskį, nes reikia biskį...