Pradžia / Varpai
 

ALMANACHO „VARPAI“ – JAU KETURIASDEŠIMT PENKI NUMERIAI

Tik ką baigtas spausdinti literatūros almanacho „Varpai“ suporintas – pavasarinis ir rudeninis – numeris. Pavartykime prieš 32 metus atnaujinto leidinio puslapius.

Teresė Hokienė / snaujienos.lt
2021 m. Kovo 21 d., 14:52
Skaityta: 33 k.
ALMANACHO „VARPAI“ – JAU KETURIASDEŠIMT PENKI NUMERIAI

Almanache – ir šiaulietiška tematika

Leidinys pradedamas tradiciškai: rubrikoje „Senųjų „Varpų“ skambesys“ – du sonetai, perspausdinti iš 1943 m. „Varpų“. Michelangelo ir Francesco Petrarcos kūrinių vertėjas – buvęs šiaulietis Alfonsas Tyruolis.

„Kultūros“ bendrovę ir jos gamtamokslinę žiniasklaidą prisimena kultūros istorikas profesorius Libertas Klimka. „Kultūros“ bendrovė – viena iš sėkmingiausių visuomeninių Šiaulių miesto inteligentijos iniciatyvų, tiksliai atliepusi to meto visuomenės poreikius. Tai – spaudos leidimo ir kultūros sklaidos kooperatinė bendrovė, veikusi iki 1929 m. Šiauliuose, tada kitu pavadinimu pratęsusi darbą iki 1939 m. Kaune. Jos istorija bei veiklos patirtis gali būti įdomi, o gal ir pravarti šiandienos švietimo ir kultūrinės veiklos organizatoriams“, - pažymima straipsnyje.

2021-uosius – LR Seimo paskelbtus profesorės Marijos Gimbutienės metais – „Varpai“ pažymi vyriausiojo redaktoriaus, rašytojo Leono Peleckio-Kaktavičiaus pasakojimu „Išliko paprasta, ne profesoriška moteris“, kurio viena pagrindinių herojų – šiaulietė mokytoja Sigita Būdvytienė, senosios Europos ir visos civilizacijos tyrinėtojos, archeologės paskutinių gyvenimo metų liudininkė, jos padėjėja. Topango kalnuose, aštuonios mylios nuo Santa Monikos, prie pat Ramiojo vandenyno šalia profesorės ji buvo nuo 1992 m. gruodžio iki 1993-ųjų lapkričio 22 d. Tekstas iliustruotas retomis nuotraukomis.

„Kuriančių Šiaulių“ rubrikai atstovauja šių eilučių autorės studija „Polifonija“: sėkmės istorija“. Valstybinis kamerinis choras – vienas ryškiausių mūsų miesto šviesulių, atšventęs jau 45 metų jubiliejų. Čia – ir laimingiausios, įsimintiniausios jo dienos bei akimirkos, ir sudėtingi slenksčiai, kuriuos pavyko įveikti, ir jau istorinėmis tapusios žinomo fotomenininko Ričardo Dailidės, fotografavusio choro dalyvius nuo pirmųjų kūrybinių žingsnių, nuotraukos. 

Teksto „Poezija ir jos tikrovė“ autorė – 2020 m. Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premijos laureatė, filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė. Su didele intriga jau pirmieji poetės ir filosofės esė sakiniai: „Įdomu, jei rašantysis tą pačią akimirką galėtų iš šalies pažvelgti į savo paties rašymo veiksmą, ar tikrovė, susijusi su tekstu, jam neatrodytų absurdiška? Paradoksalu: nors kūrinyje gali būti įamžinama gyvenamoji tikrovė, pastarajai jis lieka abejingas; kūrinys yra pats savaime svarbus, įtraukiantis, užburiantis, diktuojantis savo taisykles. Kita vertus, kūrėjo sąmonėje galbūt jau seniausiai egzistuoja kitoniški pasauliai, kuriuos jis užrašo savo kalba, gyvenamąją tikrovę regėdamas kitaip nei įprasta, lyg pro fantazijos šydą“.

Liūdniausias su Šiauliais susijęs puslapis – atsisveikinimo žodžiai, netekus ilgamečio redakcijos kolegijos nario Algirdo Gluodo. „Nors ir būdamas labai užimtas, žinojo literatūros, meno, istorijos naujienas, dažnai atsiversdavo knygą, originalo kalba skaitė prancūziškai bei lenkiškai. Ir atsisakęs vadovo pareigų, pastoviai domėjosi  bendrovės reikalais, „Varpų“ ir Valdovų rūmų naujienomis“, - pažymima straipsnyje.

Grožinės kūrybos puslapiai ir kt.

Skaitytojui tikrai yra ką pasirinkti: čia ir Šiaulių krašto autoriaus prozininko Dariaus Rekio  „Penkios istorijos“, Arvydo Juozaičio istorinė fantazija „Lietuvių valdžia, arba susitikimas kalėjime“, ir rašytojo bei filosofijos daktaro Sauliaus Kanišausko apsakymas „Sapnuoti gyvenimo prasmę“, Viktoro Rudžiansko eilėraščių ciklas „Ant nepažįstamo žiedo“, jauno kunigo Justo Jasėno eilėraščiai, šiauliečiams gerai pažįstamo teatro režisieriaus Gyčio Padegimo originalus debiutas poezijoje – jo opusas „Kaunas, 2020 gruodžio 31: „Traviata“, iliustruotas reta nuotrauka – prieš šimtą metų pirmą kartą nuskambėjusios „Traviatos“ vaidintojų atvaizdu.

Pastarasis puslapis – ne atsitiktinis: „Varpai“ dar ir plačiau pažymi Lietuvos teatro 100-metį. Elvyros Markevičiūtės pasakojimas skirtas G. Padegimo „Pirmeiviams“, jo parašytai ir režisuotai pjesei, kuri skirta Lietuvos profesionaliojo teatro jubiliejui. Tarp herojų tokios asmenybės, kaip J. A. Herbačiauskas, Vaižgantas, V. Krėvė, B. Sruoga, J. Vaičkus, K. Petrauskas ir kt. O vienas jos herojų – Brolytis, kurio prototipas šviesios atminties šiaulietis Tomas Stonis, pirmeivių nuopelnus priskiria ir Stanislavai Jakševičiūtei-Venclauskienei, 1899 m. surengusiai pirmąjį lietuvišką vaidinimą.

Neabejotinai skaitytojų dėmesio susilauks Patricijos Droblytės esė „Į tikrumą per vidinės laisvės plėtotę“, tvirtinančios, kad „tikrumas yra procesas, kuriame veriasi ir gilėja prasmė, todėl nė vieną savo gyvenimo akimirką negalime jo laikyti užbaigtu“.

„Varpų“ svetainėje“ vieši dr. Karina Firkavičiūtė, kuri pasakoja apie Lietuvos karaimų bendruomenę. Publikacijos autorius Mindaugas Peleckis savo įžanginiame žodyje pažymi, kas yra kalbų ekologija, kodėl šiuo metu ji ypač svarbi Lietuvai ir pasauliui.

Belgijoje gyvenusio iš Žemaitijos kilusio originalaus prozininko Eduardo Cinzo laiškai rašytojui Stasiui Kašauskui – ypatingo grožio epistolinis palikimas. Kaip ir E. Markevičiūtės pasikalbėjimas su Prancūzijoje gyvenančiais tautiečiais – tarpukario diplomato ir dailininko Antano Liutkaus (1906-1970) artimaisiais. Čia daug įspūdingų prisiminimų apie tokias asmenybes, kaip S. Lozoraitis, S. Bačkis, A. J. Greimas, Ž. Mikšys, A. Mončys, net Fidelis Castro ir kt.

Apie „Varpus“ – klasikų vertinimai

Visą puokštę žinomų rašytojų ir literatūros kritikų vertinimų apie literatūros almanachą parengė jo redaktorė Silvija Peleckienė. „Kronikoje“ – įvairiu laiku ištarti ar užrašyti žodžiai, kurių pavydėtų bet koks kultūros leidinys. Štai vienas iš daugelio: „Manau, kad turiu teisę įvertinti šio almanacho reikšmę. O reikšmė iš tikrųjų unikali ir didelė. Jeigu prisiminsime metus, kai buvo atgaivinti „Varpai“, suprasime, kad laikai buvo ypatingai žiaurūs, įtempti, pilni prieštaravimų. „Varpus“ aš vertinau ir vertinsiu ateityje už tai, kad jie pirmieji ėmėsi telkti, rinkti visuomenę, susiskaldžiusią, išsiblaškiusią. Šiauliai tikrai gali didžiuotis šituo leidiniu“ (Justinas Marcinkevičius). Paskutinės šios publikacijos eilutės priklauso akademikui Vytautui Martinkui: „Jeigu išnyktų, jeigu nutiltų „Varpai“, ta tyla apgaubtų visą Lietuvą“. 

Turėkim vilties, kad taip neatsitiks.

Iki pasimatymo

Naujausių almanacho numerių sutiktuvės Lietuvos rašytojų sąjungos klube numatytos gegužės 5 d. Tądien bus pagerbti ir 2021 m. literatūrinės „Varpų“ premijos laureatai. Pagal susiklosčiusią tradiciją jų pavardės paskelbiamos tik „Varpų“ vakaro metu. Nuo 1995 iki 2020 m. taip pagerbta 60 geriausių kūrinių autorių.

Kaip ir kiekvieną rudenį, ir šiemet „Varpų“ leidėjai su savo skaitytojais susitiks ir trijose Šiaulių auditorijose – J. Janonio gimnazijoje, Apygardos teisme ir UAB „Rūtoje“. Žinoma, jei nelemtasis koronavirusas nepakiš kojos.

Dar vienas įdomus dalykas susijęs su „Varpais“, išsiskiriančiais aukšta poligrafine kultūra: juos atspausdino „Saulės Titnagas“ – bendrovė, kuri ryžosi pratęsti šimtamečio „Titnago“ tradicijas. Pagarba spaustuvės direktorei Saulei Nekrošienei, jau spėjusiai įgyti gerą vardą vadovaujant „Neoprintui“.

Naujausių „Varpų“ viršelyje – Juozo Bagdono „Kompozicija“.

ŠIAULIŲ NAUJIENOS, 2021 m. kovo 20 d.

Komentarai