Pradžia / Radikaliai
 

Neatsitiktinai atsitiktinė Lietuvos zinų apžvalga (1). Domininko Kunčino asmeninė kolekcija (1)

Mokslininkas pats pasirenka tyrimo metodą. Maniškis šiuo atveju bus „neatsitiktinai atsitiktinis“, tiksliau – randomizuotas. Apžvelgsiu Lietuvos zinus, jų fenomeną, rinkdamasis šiuos leidinius atsitiktine tvarka. Tiesiogine prasme traukdamas iš maišų, kuriuose zinai buvo paskolinti (ačiū tiems, kas maloniai sutiko tai padaryti; pirmasis ačiū – legendiniam Domininkui Kunčinui iš legendinės grupės „Dr. Green“ ir ne mažiau legendinio portalo ore.lt).

Mindaugas Peleckis, specialiai radikaliai.lt iš Londono
2014 m. Rugsėjo 18 d., 13:47
Skaityta: 253 k.
Užsienyje zinai nuodugniai tyrinėjami. Atėjo laikas tai padaryti ir Lietuvoje. Nuotr. - http://www.melbourneplaces.com/wp-content/uploads/2010/06/Stick-Institute-Zines.gif
Užsienyje zinai nuodugniai tyrinėjami. Atėjo laikas tai padaryti ir Lietuvoje. Nuotr. - http://www.melbourneplaces.com/wp-content/uploads/2010/06/Stick-Institute-Zines.gif

Priešistorė

Sudomino labai įdomios filosofo prof. Gintauto Mažeikio įžvalgos apie fanzinus (http://www.hell-music.lt/straipsniai/subkultura/98/). 

Idėjos gimimas

Buvo (gal ir tebėra) toks Ugnius Liogė. Bent jau sklando mitai, kad tai tikra pavardė ir vardas. Kad ir ką žmonės apie jį kalbėtų, zinų tyrinėtojui (šiuo atveju mokslininkas prisiima tokį vaidmenį) tenka jį paminėti dėl dviejų priežasčių: 1) U. Liogė yra pirmasis ir vienintelis, parašęs mokslinį darbą apie zinus (VU žurnalistikos bakalauro darbas, 1996 m., vadovas doc. dr. M. A. Lukošiūnas; pavadinimas – „Fanzinai Lietuvoje 1988–1996"; pilnas tekstas džiugina akį štai čia - http://www.dangus.net/library/Fanzinai-Lietuvoje-1988-1996_UgniusLioge.pdf); 2) U. Liogė po knygos „Lietuvos rokas: ištakos ir raida“ (2011) pasirodymo yra maloniai ne kartą mane pavadinęs tokiais epitetais kaip „Didysis Enciklopedininkas“ (http://www.dangus.net/forumas/viewtopic.php?f=16&t=368&p=128712&hilit=zinai#p128712) ir pan., kas jau savaime įpareigoja tęsti enciklopedininko darbą, nepaisant pašaipų ir ironijos. Keista, kad ironizuojantieji kartais nesupranta, kad patys gali tapti savo pačių ironijos aukomis.

2012 m. po keliolikos metų nebūties iš U. Liogės komputerio dingęs bakalauro darbas atsirado (http://www.dangus.net/forumas/viewtopic.php?f=16&t=368&hilit=zinai&start=64) gerų draugų dėka, todėl nuo 2013 m. mes galime susipažinti su juo. Tiesa, U. Liogė, grakščiai sakinį papuošdamas „smailiku“, paminėjo, kad „visokiems plagiatoriams ir lepeckiams be atskiro leidimo šią medžiagą naudoti ar cituoti bet kokiomis dalimis DRAUDŽIAMA! :)“ (http://www.dangus.net/forumas/viewtopic.php?f=16&t=368&hilit=zinai&start=64).

Užuomina aiški. U. Liogė papokštavo, sukeitęs mano pavardės raides. O darbas – viešas, tad gerbiami skaitytojai (taip pat ir aš) vis dėlto turi galimybę susipažinti su lietuviškos zinologijos šedevru.

Kadangi darbas viešai prieinamas, nevarginsiu Jūsų savo išvadomis, geriau pateiksiu tas, kurias suformulavo U. Liogė: 1) zinai (fanzinai) yra „neregistruoti leidinėliai“; 2) „tai
 bakalaurinis
 darbas,
 tuomet
 skirtas
 ne publikavimui,
 bet
 atsiskaitymui
 Vilniaus
 universitete.
 Ir
 kiekvienam
 studentui
 turėtų būti
pažįstamas
 pritempimas,
 dažnai
 būdingas
 tokiems
 rašiniams.
 Todėl
 ne
 visas išvadas
 derėtų
 vertinti
 rimtai,
 kai
 kur
 jos
 gan
 naivios
 ir
 gali
 kelti
 šypseną.“

Keistoka, kad U. Liogė daro logiškai neteisingą apibendrinimą, vertindamas „kiekvieno studento“ bakalaurinius darbus, neva visi jie esą „pritempti“ ir skirti tik „atsiskaitymui“. Studentų atstovybės galėtų net ieškinį pareikšti. 

Septintasis, finalinis, bakalaurinio darbo skyrius „Išnašos“ tikriausiai ir yra minėtojo „pritempimo“ pavyzdys. Cituojame: „Lietuvai
išsilaisvinus
iš
totalitarinės
SSSR
santvarkos
gniaužtų,
mūsų šalyje ėmė
 sparčiai
 vystytis
 įvairūs
 neformalūs
 jaunimo
 judėjimai.
 Oficialioji
 spauda
 ir kitos
 VI
 priemonės
 nepatenkino
 tų
 judėjimų
 dalyvių
 interesų,
 todėl
 aktyviausi judėjimų
dalyviai
pradėjo
leisti
savo
neregistruotą,
pogrindinę
spaudą ‑
 fanzinus. Jų
leidybos
idėja
ir
pavyzdys
atkeliavo
iš
užsienio.
Lietuvos
pogrindinių
jaunimo ir
 grupuočių
 atstovai
 perėmė
 fanzinų
 leidybos
 principus,
 o
 turinį
 ir
 leidinių koncepcijas
 sukūrė
 savo,
 tad
 netrukus
 dauguma
 leidinių įgavo
 savo
 specifinius bruožus,
pagal
kuriuos
lietuviškus
fanzinus
galima
skirstyti
į
atskiras
grupes. Šie
 leidiniai
 tapo
 svarbia
 jaunimo
 bendravimo
 forma,
 kurioje
 atspindima
įvairių
 judėjimų
 ideologija
 ir
 skelbiamos
 idėjos.
 Kasmet
 fanzinų
 vis
 daugėja, geriausi
 jų įtakoja
 vis
 naujų
 leidinių
 atsiradimą.
 Ypač
 daug
 naujų
 fanzinų
 buvo
pradėta
 leisti
 1994‑1995
 metais.
 Šiuo
 metu
 leidžiamiems
 naujiems
 pogrindžio
leidiniams
 daugiausia
 įtakos
 daro
 ne
 užsieniniai
 pavyzdžiai,
 o
 mūsų šalyje leidžiami
 fanzinai.
 Fanzinai
 Lietuvoje
 darosi
 vis
 įvairesni,
 gerėja
 jų
 poligrafijos kokybė,
 daug
 įtakos
 turi
 atsirandančios
 vis
 didesnės
 galimybės
 dirbti
 su personaline
kompiuterine
technika.
Pastebimos
ryškios
daugelio
leidėjų
pastangos padaryti
 savo
 leidinius
 kuo
 originalesnius,
 kad
 jie
 išsiskirtų
 iš
 kitų ‑
 tobulinami maketai,
plečiamas
temų
ratas,
bandomi
nauji
žanrai.
Nekomercinis
zinų
pobūdis ir
 priklausomybės
 nuo
 skaitytojų
 auditorijos
 dydžio
 nebuvimas,
 įgalina
 leidėjus
ieškoti
 vis
 naujų
 išraiškos
 būdų,
 drastiškai
 eksperimentuoti
 ir
 reikšti
 pačias
įvairiausias
idėjas.
Įdomiausios
 fanzinuose
 gimusios
idėjos
 gali
 būti
 perkeltos
į
labiau
masinį lygmenį,
 nes
 yra
 zinų
 leidėjų,
 kurie
 dirba
 oficialiuose
 leidiniuose,
 radijo
 stotyse,
televizijoje.
 Tiesa,
 negalima
 teigti,
 kad
 visi
 Lietuvoje
 leidžiami
 fanzinai
 yra
 geri,
įdomūs
ir
originalūs
‑
yra
ir
pilkų,
prastų
leidinių,
kurių
leidėjai
nelinkę
 tobulinti
savo
 kūrybos
ir
 naudojasi
 tik
 tuo,
 kas
 jau
 yra
išrasta
 kituose
 fanzinuose. Tačiau,
pogrindyje
kiekvienas
leidinys,
netgi
pats
prasčiausias,
turi
sąlygas
egzistuoti. Fanzinų
 paplitimas
 Lietuvoje
 gali
 būti
 vertintinas
 kaip
 fenomenelus
reiškinys,
 nes
 nei
 vienoje
 kaimyninėje
 šalyje,
 ypač
 buvusiose
 SSSR
 respublikose,
nepastebima
tokio
didelio
leidžiamų
zinų
skaičiaus
ir
populiarumo. Taip
 pat
 fanzinai
 yra
 svarbūs
 kiekvienam
 leidėjui
 asmeniškai. Kiekvieno
žmogaus
pasaulis
yra
individualus
ir
nepakartojamas
ir
daugeliui
fanzino
leidyba
yra
 būdas
 pačiam
 išreikšti
 savo
 mintis,
 kūrybą,
 idėjas,
 neprašant
 kitų
 pagalbos,
nenuolaidžiaujant
 cenzūrai
 ir
 nesilaikant
 įprastinių
 spaudos
 normų.
 Visuomenės
mažumoms
 reiktų
 suprasti,
 jog
 nebūtina
 leisti
 oficialų
 daugiatiražį
 leidinį,
 kurio
egzemplioriai
 dažniausiai
 leika
 neišpirkti.
 Jų
 poreikiai
 gali
 būti
 patenkinti
fanzinais. Fanzinais
įgyvendinami
demokratijos
ir
Žmogaus
teisių
principai. (...)“

Taigi, zinai – „fenomenelus reiškinys“, kuriuo „įgyvendinami demokratijos ir Žmogaus teisių principai“ (U. Liogė, http://www.dangus.net/library/Fanzinai-Lietuvoje-1988-1996_UgniusLioge.pdf, p. 42–43).

Puikios išvados. Būtent jos paskatino imtis rimto zinų tyrinėjimo, kaip kad „Literatūros ir meno“ virtimas nomenklatūriniu leidiniu paskatino įkurti kitokį kultūros žurnalą www.radikaliai.lt.

D. Kunčino kolekcija

Aprašas: drobinis maišelis, šviesus, su juodu trafaretiniu akinių ir ūsų piešiniu.

Metodas: traukti ziną po vieną iš maišelio ir trumpai pristatyti.

Tyrimo pradžia: 2014 09 18, 12:02.

1.Žurnalas (zinas?) „Moksleivis“ – du numeriai (1995 m. gegužė ir birželis).

Kaina – vienas litas. Ant viršelių – „vis labiau garsėjanti dainininkė“ Loreta Frankonytė, SEL ir „Grybai rojuje“. Taip pat D. Kunčino (pasirašyta „Domas“) rašinys „Pasidaryk pac... ziną?!“ (dvi dalys). Autorius pasakoja, kad fanzinai atsirado „apie 1970-ųjų vidurį kartu su pankroko pūlinio sprogimu“ (1995 m. gegužė, p. 20).

Deja, tenka pastebėti, tai netiesa. Zinai atsirado 1940 m. kaip mokslinės fantastikos dalis, o iki „pankroko pūlinio sprogimo“ (pirmasis pankų zinas "Punk" atsirado 1976 m. sausį) buvo jų pirmtakai – rokenrolo, roko muzikos zinai. Pirmasis – 1966 m. atsiradęs „Crawdaddy!“

Na, bet negalime panko kaltinti tuo, kad jam zinai pirmiausia asocijuojasi su pankroku.

1995 m. birželio „Moksleivio“ numeryje publikuotoje antrojoje D. Kunčino rašinio dalyje rašoma apie Lietuvos zinus. Tam skirtas visas 15 žurnalo puslapis. Teigiama, kad zinus Lietuvoje pradėjo leisti Nėrius Pečiūra apie 1987 m.

Ir tai netiesa. Čia neužsiminta apie pirmąją Lietuvos pankroko grupę „Sa-Sa.“, leidusią savo ziną. Užtat reklamuojamas ir giriamas nuosavas zinas „Decibelai Offensive“.

Kur kas įdomesnis straipsnis šiame „Moksleivio“ numeryje – šviesaus atminimo Manto Gimžausko pasakojimas apie grupę „Grybai in Paradise“ (p. 20). Dabar ji jau gana žinoma, tiksliau, žinomi Tomo S. Butkaus-Slombo ir „Betoninių Triušių“ darbai, tapę „grybų“ tąsa.

2.Tautinis pogrindinis fanzinas „Raganos ir alus“ (1996 m. balandis).

Tai – U. Liogės redaguotas leidinys, 32 p., ėjęs po 1993 m. įkurto „Dangaus“ vėliava. Tiražas – 300, kaina – 6 litai. Zinas įdomus, jame – interviu su Sauliumi Antanavičiumi („Maniakai“, „Lunatic Paradise“), Audriaus Šimkūno („Sala“) pateiktas Gavino W. Semple‘o straipsnio, skirto Austino Osmano Spare‘o magijai ir tatuiruotėms, vertimas, lietuviškų ir užsienio muzikos leidinių recenzijos (geriausiai įvertinti „Anubi“, „Dissonance“, „Ruination“, „Spellbound“, „Saulė ir Žuvys“, „Young Lions: Empti / SH“, „Velnio nuotaka soundtrackas to paties pavadinimo filmui“, „Siela“, „Skylė“, „Radioshow“, „Girnų Giesmės“, baltarusių „God‘s Tower“, populiarių tuomet vakarietiškų grupių „Anathema“, „Misery Loves Company“ ir kt. įrašai; linksma skaityti, kaip vertintas 1995 m. demo įrašas „Oldness Coming“, kurį sukūrė dabar gerai žinoma grupė „Obtest“: „Black metal. Gerai, kad ne tox bukas kaip daugelio.“, p.10), interviu su „Radioshow“ blevyzgotojais, pasakojimai apie grupes „Ruination“, „Anarchijos Invazija“, „Spellbound“, „Siela“, šviesaus atminimo Virginijaus Mizaro publikacija apie britus „Oasis“, trijų lietuviškų zinų apžvalga.

Leidinys – kokybiškas, yra apie ką paskaityti, ypač įdomu tai daryti dabar, kai Lietuvoje jau įgyvendinti demokratijos ir Žmogaus teisių principai.

3.Pogrindinis alternatyvinis muzikos fanzinas „Kablys“.

2002 m. žiema, Nr. 12. 64 puslapiai apie viską, kaip ir visuose kokybiškuose zinuose. Tiesa, Kęstučio Krilavičiaus-Krilo („Bora“, „Bramborak“) leistas zinas, kaip ir visi užsienio pankuojantys / hardcore zinai, imasi politikos, netgi tam tikros konspirologinės politologijos („Nauja pasaulinė tvarka“, p. 52–53, tekstas: Nėrka / Laura Angelaitė), kuria įrodoma, kad „kapitalizmas negali būti humaniškas“. Zino kaina nenurodyta, bet gerai pamenu, kad jis tikrai nebuvo nemokamas.

Leidinys – kokybiškas, nors gana specifinis, kitaip tariant, jei nelabai suprantate, apie kokią muziką rašo, vadinasi, jis – ne jums.

4.„Decibelai Offensive“.

1995 m. vasara, Nr. 9. Mažas šriftas, daug pezalų, izraelio scenos apžvalga, murzinas leidinys. Kažkoks šūdas.

1995 m. ruduo / žiema (jie ką, leido ziną madų žurnalų principu?), Nr. 10. Tobulėjama. Sudomino Marijampolės klubo „Parnasas“ aprašymas, D. Kunčino draugo Martinkaus („Marichuana“) grupės paveikslas.

Nelabai aišku, kur prasideda mandračinimasis, o kur kalbama rimtai. Zino leidėjai, toks jausmas, nelabai turėjo ką pasakyti, bet neleisti zino negalėjo.

5.Craig O‘Hara knyga „Pankų filosofija“ su D. Kunčino (?) dedikacija sau „Panx is dad“.

Sudomino pabrauktas sakinys „tegyvuoja anarchija ir laisvė“.

1993 m., 1000 egz., „kultinis“ leidinys.

Optimistinė (ne)pabaiga. Tęsinys bus. Maišelyje dar esama šio bei to įdomaus. 13:44.

Komentarai
  • Reda Riepšaitė, ore.lt
    2014 m. Rugsėjo 18 d., 18:31
    "Įtakoja"... :) šiaip tai straipsnis - asmeninių sąskaitų suvedinėjimas, perpintas zinų tema.