JEI ŽUVIS PRAKALBĖTŲ
(Mamai”
Tik žuvis moka tylėti -
gamtos nesutvertas balsas -
dar ir medis prie tavo lango
kasdien spoksantis į tavo išsekusį kūną
lėtai besislenkantį arčiau Dievo.
Centimetras po centimetro
žingsnelis po žingsnelio
kol susidarys mylia.
Tada tu išeisi -
prieš tai
rūpestingai sulaksčiusi savo kašmyro skarelę.
Tu tą žinai, bet gal jau nežinai -
tavo siela sodo gilumoje vis dar puošiasi
pernykščiais žiedais.
Tu vėl sulaukei pavasario.
Jei žuvis prakalbėtų
jei tu sugrįžtum iš savųjų sodų.