Pradžia / Radikaliai
 

Lunatikas. Novelė

Vėjas galando ilgą troleibusų vielą. Ant stogo buvo tuščia ir jauku. Lunatiką gundė stilingi antenų siluetai, apvalios lėkštės, blizganti palangių skarda.

Algimantas Lyva
2012 m. Rugsėjo 13 d., 18:23
Skaityta: 151 k.
He was sick. Artūro Rožkovo pieš.
He was sick. Artūro Rožkovo pieš.

Saugiai ošė mėnulio jūros, bet šuoliui į asfalto gelmę reikėjo baltų sparnų. Lunatikas – ne angelas, ne paukštis. Jis – nepabudęs cirko akrobatas, bėgantis aštriais stogais.

Mirksėjo šaltos žvaigždžių akys. Naktis, it svajonių jachtas, į meilės užutekį plukdė lengvus debesėlius. Šalia pilko kamino lunatiko laukė juoda katė. Neverta priešintis aksominei aistrai. Lunatikas pavirto baltu katinu.

Naktį nutyla muzika. Miega gitaros, fortepijonai ir smuikai. Koncertuoja gatvė. Neobliuotais tvoros klavišais groja vėjas. Gaudžia lietaus vamzdžiai, girgžda skardiniai sienų saksofonai. Gieda vaiduokliai.

Skersgatvio diskotekoje mirksi žibintai. Šoka elektros stulpai ir užrakintos durys. Sausas sienų tinkas deklamuoja meilės eiles.

Lunatikas pabunda išvargęs. Į kambarį netelpa per pusę sulenkta naktis. Gailiai girgžda šaltas parketas. Ant stalo - tušti alaus buteliai ir neplautos stiklinės. pastalėje voliojasi nulūžęs švarko šešėlis, džiūsta ant kėdės numesti marškiniai, po lova slepiasi kaminkrėčio frakas.

Baigėsi trumpas nakties spektaklis. Garuoja bejėgė arbata.Aušta stebėtinai paprastas rytas.

Vilnius, 2012 m.

Komentarai
  • PetrasL
    2012 m. Rugsėjo 16 d., 21:28
    Patiko šešėlis! ;) Liuks!