Recenzija. TEN WALLS - QUEEN (2017). Ten, kur išsipildo visos svajonės

Kokią muziką groja TEN WALLS, žinovams aiškinti nereikia, o pradinukams tiesiog pakanka pasakyti: labai gerą, relaksuojančią, streso nekeliančią elektroniką.

91 minutė, 2 CD, 24 kūriniai - tai išties konceptualus, rimtas albumas, apie kurį žinovai turės pasakyti daug ką. Esu šios muzikos outsider'is, tad galiu pasakyti savo nuomonę: patiko, net labai, nors širdyje esu labiau rokeris ar avangardistas. Tačiau ir šiame albume netrūksta eksperimentų, jame kartu groja ir Petras Geniušas, ir Domas Aleksa, rasime daugybę ir kitų siurprizų. Man šis albumas yra savotiškas muzikinis Twin Peaks su savo paslaptimis.

Manau, kad kiekvienas jas turi atspėti pats.

Tai jau pasaulinio lygio muzika, dar vienas leidinys, vertas to, kad juo didžiuotumėmės ir neverktume, jog tik islandai ir dar kažkas pasaulyje yra "kiečiausi". Tai muzika, kurioje išsipildo visos svajonės. Daug atviros erdvės ---

so throw me a parade, hurray

i have found the age old pain

Už šias ir kitas eilutes TEN WALLS taip pat rašau didžiulį pliusą - tai intelektuali muzika, pripildyta dvasingumo, o ne tiesiog "bumčikas".

Vis dažniau sakau ačiū už tai, kad lietuviška muzika vis gerėja. Šįkart didžiulis ačiū - Marijui Adomaičiui, TEN WALLS vadinamam.