Pradžia / Garsas / Sound
 

Ir gotai atranda meilę. Interviu su grupės SIELA lyderiu Aurelijumi Sirgedu (video)

Visuomenėje egzistuoja stereotipas, kad gotai yra niūrūs, liūdni, nieko nemyli, mąsto tik apie mirtį ar savižudybę. Tačiau žymiausios Lietuvos gotikinio roko grupės SIELA, grojančios nuo 1990 m. kovo 1 d., lyderis Aurelijus Sirgedas bent jau dabar į niūrų gotą nepanašus – jis atrado meilę. Iš jos vos per kelis mėnesius gimė albumas, kuris balandžio 24-ąją bus pristatytas viešai. Apie gotikinį roką, meilę, gyvenimą ir dar daug ką radikaliai.lt kalbino A. Sirgedą (2015 04 16; taip pat čia panaudoti klausimai iš interviu, daryto 2011 m. spalio 6 d.).

Mindaugas Peleckis
2015 m. Balandžio 21 d., 15:01
Skaityta: 593 k.
Siela | Paukštelis
Siela | 1968
Siela | Euforija
Siela - Tavęs man reikėjo
Siela - Vėjas. Žvaigždė (1995)

Praėjo nemažai metų nuo paskutinio studijinio grupės SIELA albumo „Euforija“ (2008). Tiesa, dar buvo pasirodęs tribute albumas „XX Jubiliejinis (MCMXC-MMX)“ (2010), koncertinė plokštelė „Visa matanti akis“ (2011) ir EP su BJELLE „Pasaulio kraštas“ (2013). Kiek laiko kurtas naujasis, dvyliktasis studijinis albumas „Širdis. Kryžius. Pasaga“?

Jis sukurtas labai greit, per tris mėnesius sukurta, parašyta ir įrašyta. Dainas jam pradėjau rašyti 2015-ųjų sausį. Tuo požiūriu albumas rekordiškiausias. Žinoma, buvau ir anksčiau parašęs dainų, buvo bandymų įrašyti, prieš kelerius metus galvojau apie albumą, bet neradau atspirdies taško, nebuvo kūrybinio impulso. O šių metų pradžioje tiesiog visos aplinkybės suėjo, kad SIELA šiemet švenčia 25 metus, susibėgom su savo leidybine kompanija M.P.3 ir nusprendėme, kad būtų gerai paminėti šią progą. Pagalvojom – ar galim padaryti albumą. Susidėliojom, kad pavasarį pristatom albumą, o rudenį švenčiam 25-metį.

Grįžau prie dainų, kurias buvau rašęs, bet pamačiau, kad dabar esu kitur.

Ar albumas konceptualus?

Taip. Devynios dainos. Dainas prodiusavau ne tik aš, bet ir kiti grupės nariai.

Albumas nėra pats linksmiausias...

O kam jis skirtas?

Jis skirtas žmonėms, kurie nenori būti vieniši, kurie jaučiasi vieniši. Akcentuojamos meilės ir savęs, atspirties paieškos. Širdis, kryžius ir pasaga simbolizuoja meilę, tikėjimą ir viltį, pagrindinius gyvenimo ramsčius.

Ar Pats radai savo meilę?

Taip. Radau. Tai mano žmona Rita.

Meilė atrandama iš naujo vis labiau gilinantis į save.

Pirmasis singlas iš albumo vadinasi „1968“. Tai senas geras „sieliškas“ gotikinis rokas su cojišku užtaisu. Ar visos naujojo albumo dainos tokios pat smagios, ar yra jame ir, tarkime, baladžių, lėtesnių kūrinių, instrumentinių kompozicijų?

Lėtesnių dainų yra, o instrumentinių kompozicijų – ne. Kiekviena daina yra tai, kas eina iš mano vidaus. Kiekvienas žodis yra tiesa. Visos dainos yra tikros.

Stilius tebėra gotikinis rokas?

Galima taip vadinti...

Bet gotai yra tie, kurie nusivylę gyvenimu...

Ne, tas gotikinis, vaiduoklių ir pilių periodas nukeliavo į praeitį.

Tai niūrus gotas Aurelijus surado meilę, bet gotikinio roko neatsisakė?

Ne, neatsisakiau. Visa tai niekur nedingo. Bėga laikas, keičiasi tik formos.

Mėgstu NICK CAVE, ypač iš naujo atrandu albumą „Push the Sky Away“ (2013), kuris yra tartum belaikis – galėjo būti sukurtas ir prieš keliasdešimt metų, gali būti ir po keliasdešimties, ARCADE FIRE.

Kadangi dirbu kaip prodiuseris, iš esmės tenka klausyti daug visokios muzikos.

Kokia muzika dabar „ant bangos“?

Moterų atlikėjų kaip kad ALINA ORLOVA banga dar nesibaigė.

O populiaru dabar daug kas, „makalynė“. Vyksta senų stilių atgaivinimas. Man atrodo, kad dabar ieškoma ne kažko naujo, o grįžtama į praeitį, pvz., 1980-ųjų stilių, new wave. Mes su Alina albume „88“ kūrėme tokio stiliaus muziką, LEMON JOY su daina „Kažkada“ 2011 m. tai darė. Deja, negirdėjau, kad pavyktų padaryti tokį skambesį, koks buvo 1980-aisiais, vis tiek įsikiša kompiuteris.

Manau, kad „88“ yra tikrai stiprus albumas. Jis kitoks, tai nėra ankstenės kūrybos kartojimas, tai nauja. Šį albumą su Alina įrašėme dviese, prie kiekvienos dainos dirbome kartu – programavau, ieškojau ritmų, garsų, Alina grojo, aranžavo.

Dabar įrašinėjame naują JURGOS ŠEDUIKYTĖS albumą, bandome grįžti pirmojo albumo „Aukso pieva“ (2005) link, kad viskas būtų lietuvių kalba, paprasčiau, suprantamiau žmonėms. Po „Sielos“ albumo pristatymo pasirodys ir JURGOS kompaktinė plokštelė.

JAZZU dabar Švedijoje įrašinėja naują, įdomų albumą. FREAKS ON FLOOR išleido tikrai neblogą albumą. Jų transformacija man pasirodė labai įdomi, juos prodiusavo LEONAS SOMOVAS, pakreipė elektronikos link. Man įdomu, kokia elektronikos ir roko muzikos sintezė.

Dirbu ir su ŠIAURĖS KRYPTIMI. Režisierius Kristijonas Vildžiūnas kuria trečiąjį savo filmą, jame skamba muzika. Įrašėme kelis naujus kūrinius, kurie dar niekur neskelbti.

[2015 04 21 radikaliai.lt K. Vildžiūnas papasakojo, kad filmas vadinsis SENEKOS DIENA ir pasirodys 2016 m.: Jame planuojame panaudoti šešias senas-naujas ŠIAURĖS KRYPTIES dainas. Ar bus CD su garso takeliu, kol kas sunku pasakyti. Būtų neblogai, jei būtų. Pažiūrėsim. Tiesa, filmas bus ne apie Seneką visai, o apie 1989-uosius, apie Lietuvos paauglystę, meilę, apsilaužymus. Labai subjektyviai. ]

Šiais metais ir BIX, ir ANDRIUS MAMONTOVAS išleis naujus albumus. Neblogai užderės albumų... Ypač didelis „respektas“ BIX‘ams, kurie atsinaujino ir įrašinėja naują albumą.

Kokia muzika Pačiam mieliausia, įeina į visų laikų „topą“?

DEINE LAKAIEN, NICK CAVE.

Beje, susidaro jausmas, kad dabar Lietuvos muzikantai pamėgo žaisti skaičiais. Alinos Orlovos albumas vadinasi „88“, OBTEST / DISSIMULATION „77“, SIELA singlas „1968“. Kas tai? Nauja mada?

1968-ieji yra mano gimimo metai, kaip 1977-ieji yra minėtų grupių narių gimimo metai, o 1988-aisiais gimė Alina.

Čia bendras „vaibas“. Kosmosas bendras. Dainai „1968“ iš pradžių neturėjau jokio pavadinimo. Taigi jokio sąmokslo ar mados nėra...

Kaip gyvenai tuos septynerius metus iki naujo albumo?

Šeima, vaikai... Žmona kosmetologė. Mes penkiolika metų kartu, ji gali daug ką patarti ne tik apie kosmetiką, labai gerai mane jaučia ir suprata, yra pirmasis grupės SIELA dainų klausytojas. Buvo dainų, kurios jai pasirodė netikros, sako: „Nėra jose tavęs“. Išmečiau tada jas, džiaugiuosi, kad nenuėjau pigesniu keliu, nemažai dainų atmečiau.

Kokiais formatais bus išleistas naujasis albumas?

Vinilo kol kas neplanuojame, bus CD ir internete. Tiesa, vinilas dabar labai populiarus ir Berlyne, ir kitur pasaulyje, – visiškas atgimimas.

Kada ir kur pristatysite albumą?

Albumą dabar pristatysime tik Vilniuje, balandžio 24 d. „Tamstoje“.

O rudenį galbūt leisime „bestą“ ir surengsime koncertinį albumą. Senų albumų turbūt neperleisime, galbūt „Tremtyje“ arba kaip „Sielininkai“. Senus CD perleidinėti visgi nebeaktualu, geriau jau padaryti vinilus.

Jei kažkas iš aukščiau duos, gal šiemet bus ir dar vienas naujas studijinis albumas...

Kada tiksliai gimė SIELA?

Data, kada tiksliai susikūrėme, nėra tiksliai žinoma. Pirmą kartą grupės įrašą transliavo per radiją 1990 m. kovo 1 d. Tada nuskambėjo dainos „Rudenio Dievas“, „Vėjas, nešantis naktį“ ir „O, mano žvaigžde“.

Buvome pradėję groti vos porą savaičių ir pasidarę šiokius tokius įrašus dalyvavome LRT rengiamane konkurse. Buvome euforijoje girdėdami savo dainas per radiją. Tai atrodė neįmanomas dalykas, kuris tampa įmanomas tada, kada tu kuri dainas, groji, neši idėją ir darai tai kartu su grupe bendraminčių. Kai vežėme į radiją dainas, dar neturėjome pavadinimo, ir tik atiduodant dainas, kai reikėjo užrašyti grupės pavadinima, parašiau SIELA. Tiesiog iš kažkur tai atsirado mano galvoje. Pamaniau: lengvai skanduoti galima per koncertus: „Sie-la, Sie-la“. Ko daugiau reikia?

Vėliau, 1990 m. liepos 14-ąją, surengėme grupės solinį koncertą Utenos apleistuose senuose kultūros namuose, kur susirinko nemažas būrys draugų ir būsimų gerbėjų. Vėliau, rugpjūčio pradžioje, pavyko sudalyvauti pirmajame Lietuvos hipių festivalyje. Jame grojo tokie grandai kaip VETO BANK su ARINA, ODIS iš Latvijos. Nežinau, ką mes ten veikėme su savo dainomis, bet mums leido pagroti vienas iš organizatorių Raimondas Nutautas, grojęs kartu su ARINA.Viską nufilmavo Lietuvos televizija ir po mėnesio parodė per teliką dainą „O, mano žvaigžde“. Tada sekė dar viena euforijos banga ir apie SIELĄ pradėjo kalbėti kaip apie grupę. Ėmėme įrašinėti pirmąjį albumą „Vėjas, nešantis naktį“ su mūsų legendiniu garso režisieriumi Edmondu Babensku. Albumas įrašytas vos per tris dienas.

Kurias šių datų laikyti „Sielos“ gimtadieniu, nežinau. Be to, tai ir nėra svarbu. Svarbiausia, kad tai buvo 1990 metais, ir kad tai iš viso buvo. Dabar galime džiaugtis tuo.

„Siela“ patyrė nemažai transformacijų: grojo gotikinį roką, kartais kiek panėšėjo į Viktoro Cojaus kūrybą, o kai kurios baladės buvo net vadinamos popmuzika gerąja to žodžio prasme. Kokia Tau yra SIELA? Kokia jos šerdis? 

Taip. Natūralu, kad per tiek metų įvyksta kažkokių transformacijų. Pradejome kaip lengvas KINO šešėlis Lietuvoje, vėliau sekė gotikinis laikotarpis, prasidėjęs pažintimi su A. Mamontovu, pokalbiai, ieškojimai…. Jis įrašė muzikos, kurios tuo metu klausė, ir tai mums dave naujų impulsų pradėti judėti link gotikos. Tai buvo THE MISSION, THE SISTERS OF MERCY, FIELDS OF THE NEPHILIM albumai, jie buvo klausomi ir po truputi tolome už regėjimo lauko. Veliau buvo grįžmas prie šaknų – daugiau roko. Vėliau – vėl gotika su lengvesne muzika. Aš negalėčiau pasakyti, kad SIELA yra gotikinė 100 procentų grupė. Taip nėr. Man tai pirmiausia yra dainos, kurias aš kuriu, kurios man patinka, kurios gimsta manyje, ir kokiu būdu jos bus išreikstos – ar su gotikine grupe, ar grojant tik akustine gitara, nėra taip svarbu. Dažniausiai kiti prilipdo tau etiketę, su kuria reikia žygiuoti į priekį. Taip dažniausiai pasistengia spauda, kuri kartais net neklausydama to, kas grojama, iš senu štampų paima frazes, ir taip mes tampame gotikine grupe, grodami dainas „Euforija“ arba „Rudenio Dievas“.

Kurį savo albumą laikote brandžiausiu?

Man brandžiausias albumas yra „Už regėjimo lauko“. Nuo jo apsivertė viskas, ką darėme iki tol, gavome pripažinimą Europoje, o tai grupei, išlindusiai iš rūsio, buvo didelis pasiekimas. Mus ėmė kviesti į didelius festivalius ir koncertinius turus Vokietijoje, Lenkijoje, Olandijoje. Atrodo, jog subrendome su tuo albumu.Vėliau sekė taip pat puikūs albumai, bet „Už regėjimo lauko“ yra man iki šiol kertinis ir brangus bendras grupės darbas.

Kokias pagrindines įtakas SIELOS muzikai galėtumėte išvardyti? Ar yra grupių, muzikantų, kurių muzika ir po daugybės metų Pačiam išlieka iki šiol svarbi?

Muzikos iki šiol klausausi kuo įvairiausios, visada ieškau kažko naujo... Neužsisėdžiu su senomis grupėmis ir dainomis, bet esminės grupės, kurios darė įtaką – tai KINO, NAUTILUS POMPILIUS, AKVARIUM, ALISA. Jos pastatė pamatą mano kūrybai ir vėliau tik stilistiškai įtakojo grupės THE CURE, THE SISTERS OF MERCY, NEW MODEL ARMY, U2, MIDNIGHT OIL.

Kai 1988 metais, tarnaudamas sovietų armijoje, išgirdau KINO, buvo taip keista, kad V. Cojus dainuoja apie tai, kaip jis negali užmigti ir koks vanduo is čiaupo kartus, ir nakties elektrinė šviesa akina... Visa tai yra viena būsena, apie kurią pasakoji dainoje. Supratau, kad dainuoti galima apie bet ką: apie stalą, vamzdį, jei tik surandi raktą, kad daina įgytų sielą, pradėtų gyventi. Tai buvo esminis atradimas, nuo kurio aš pradėjau kurti ir, mokėdamas vos kelis akordus, su gitara rašyti dainas.

Kas, be muzikos, dar daro didžiausią įtaką? Kokie meno kūriniai svarbiausi (filmai, knygos ir kt.)?

Viskas, kas mane supa, be abejonės, daro didžiulę įtaką. Pradedant žmonėmis aplink mane, gatvėm, namais, miestais, šalim ir muzikiniais atradimais. Nežinau, kaip ateina knygos pas mane, filmai, muzika, spektakliai, paveikslai... Viskas atrodo atsitiktinai, bet sunku patikėti, kad tai būtent taip.

Tikiu, kad yra kažkas aukščiau, kuris atveda tave iki vieno ar kito dalyko, kurį pradedi studijuoti nuo autoriaus asmenybės iki jo darbų. Ar verta vardinti, kokią įtaką daro Franzas Kafka, Salvadoras Dalí, Borisas Pasternakas ir daugelis kitų, kuriais domėjausi ir domiuosi. Visi mes turime savo favoritus, mokytojus.

Jei reikėtų savo ir SIELOS filosofiją išreikšti vienu sakiniu, koks jis būtų?

Konfucijus yra pasakęs: kur beeitum, eik visa širdimi.

Ką be jau minėtų grupių dar yra tekę prodiusuoti?

Daugiausia dirbu su Alina Orlova, tai jai ir yra didžiausi mano vertinimai. Tai, ką mums kartu pavyksta nuveikti, yra nuostabu. Įdomu dirbti ir darbo rezultatais esu patenkintas prodiusuojant MIGLOKO, JUOZO ERLICKO, HOKSHILOS, GOLDEN PARAZYTH, grupių PIEVOS, ARBATA. Visų neišvardinsi, bet jei supranti ir mėgsti savo darbą, tai kiekvienas yra brangus ir artimas, kurį darai su visu atsidavimu taip, kaip tik gali geriausiai.

Ar Lietuvos muzika kokybiškėja, nepaisant to, kad televizijoje matome visišką nekokybę? [2011 m. klausimas.]

Dabar, kai visi muziką gauna už dyką, t. y. siunčiasi iš interneto, vagia ar keičiasi įrašais, – nežinia. kaip tai pavadinti, – muzika tikrai nekokybiškėja. Atlikėjų albumų beveik nebeleidžia leidybinės kompanijos – joms nebeapsimoka, nes niekas albumų neperka.

Atlikėjai nebegali sau leisti įsirašyti kokybiškai geroje, profesionalioje studijoje. Daug kas bando įsirašinėti namuose, savo studijėlėse taip, kaip moka ir supranta. O toks rezultatas dažniausiai būna apgailėtinas.

Manau, kad ne televizija kalta dėl nekokybės, o patys žmonės, kurie kiekvienas atskirai nesupranta, kad atsisiųsdami nemokamai grupės įrašų, varo jai peilį į nugarą, ir kad grupė negalės įsirašyti ir išleisti gero kokybiško albumo, jei jo niekas nepirks. Tiesiog neturės už ką tai padaryti.

Nuorodos:

https://www.facebook.com/sielaband

http://shownet.lt/grupes/siela

http://www.last.fm/music/Siela

http://www.discogs.com/artist/145751-Siela

http://www.radikaliai.lt/garsas/2622-grupe-siela-atskleidzia-po-septyneriu-metu-pertraukos-isleidziamo-albumo-virseli-video

http://www.radikaliai.lt/radikaliai/2546-grupe-siela-pristato-nauja-singla-ir-pranesa-apie-albuma-video

http://www.radikaliai.lt/garsas/1634-grupe-siela-sestadieni-vilniuje-pristatys-nauja-kompaktine-plokstele-video

http://www.radikaliai.lt/radikaliai/879-emilija

http://www.radikaliai.lt/zmogus-ir-kalba/756-pasakojimas-apie-zuvele-vardu-om

Grupės nariai:

Aurelijus Sirgedas – balsas, gitara;

Aurimas Driukas – gitara;

Kostas Kriaučiūnas – gitara;

Bernardas Prušinskas – bosinė gitara;

Raimondas Jaroševičius – klavišiniai;

Darius Juodka-Mekas – mušamieji.

Trumpa grupės istorija (pagal feisbuko paskyrą):

Įkurta 1990 m. kovo 1 d. Žanras: Rock, Gothic. Gimtasis miestas: Utena/Vilnius. Įrašų studija leidykla: „Sielos studija“, M.P.3.

SIELA – Lietuvos gotikinio roko pionieriai. Savo veiklą 1990 metais pradėjusi grupė tapo laisvės ir maištaujančios roko kartos simboliu. SIELA yra viena nedaugelio lietuviškų grupių, kuri nenutilo, nepaseno ir liko ištikima pasirinktam keliui. Jau 25 metus gyvuojanti grupė išleido ne vieną kultinį albumą.

Diskografija:

Vėjas nešantis naktį 1990 (perleistas 2000);

Prakeikimas 1991;

Juodo opiumo žemė 1993 (perleistas 2004);

Už regėjimo lauko 1994 (perleistas 2003);

Sielininkai 1995;

Tremtyje 1997;

Tavęs man reikėjo 1997 (perleistas 2004);

Eldorado 2000;

Dali 2005;

Euforija 2008;

XX Jubiliejinis (MCMXC-MMX) 2010;

Visa matanti akis 2011;

Pasaulio kraštas  2013;

Širdis. Kryžius. Pasaga 2015.

2001–2003 m. „Sielos“ lyderis Aurelijus Sirgedas buvo įkūręs kiek lengvesnės muzikos projektą „Ne Romeo“, kuris išleido vienintelį albumą „Princesė ir piemuo“ (2002). Po šio eksperimento A. Sirgedas grįžo prie tolesnių „Sielos“ dainų kūrybos.

„Siela“ yra koncertavusi Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir kt. Per savo karjerą grupė surengė daugiau kaip 500 koncertų. 

Aurelijus Sirgedas

Komentarai