Gamtos spalvų meditacijos

Tapytojo, dizainerio ir fotomenininko Mariaus Morkūno naujausia paroda SPALVOS KALBA atidaryta spalio 26 dieną Veliuonos kultūros centrui priklausančioje Raudonės pilyje. 

Marius Morkūnas – jaunos kartos  kūrėjas, save realizuojantis įvairiose meno srityse, aktyviai dalyvaujantis parodose. M. Morkūnas gimė 1976 m. Klaipėdoje. Autorius gyvena ir kuria Kaune. Marių kūryba lydėjo nuo ankstyvos vaikystės, jau nuo penkerių metų pasireiškė stipri trauka menui. Pradėjus lankyti mokyklą prioritetas buvo dailės pamokos ir būreliai, o, kai jų tapo per maža, 1985 m. įstojo į BRAKO dailės mokyklą. Vėliau jis mokėsi ir baigė Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnaziją (1986–1995 m.). 

Marius Morkūnas 1995–1999 m. studijavo ir baigė Vilniaus dailės akademiją, konkrečiau – Kauno dailės instituto Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje menotyros krypties vizualinio dizaino pagrindinių studijų programą bei įgijo dizaino menų bakalauro laipsnį. Toliau tęsė studijas Vilniaus dailės akademijoje ir 2001 m. įgijo menų krypties vizualinio dizaino magistro laipsnį. 

Dailininkas jau 23-ejus metus dirba dizaino, tapybos ir fotografijos srityse. Nors kūrybiniame procese dalyvauja jau seniai, pirmosios tapybinės personalinės parodos „BĖGANTI LINIJA“, „IŠGIRSTI TYLĄ“, „LINIJOS TRAPUMAS IR GROŽIS“, „SUSTABDYTAS LAIKAS“, „TARP GAMTOS IR POTĖPIO“, „SPALVOS GALIA“, „LINIJŲ ŽAISMAS“ ir „KALBA SU PAVEIKSLU“ surengtos tik 2022–2024 metais. Parodos keliavo per daugiau nei 12 miestų. Marius Morkūnas yra tapytojų grupės „INDIGO art“ narys. 

M. Morkūnas teigia, kad paroda SPALVOS KALBA – jo gimtojo krašto atspindys paveiksluose: „Tai ką aš jaučiu, matau, girdžiu ir kaip jaučiuosi. Mano paveiksluose atsiskleidžia vakarų Lietuvos kraštovaizdžio gražiausios akimirkos. Pajūrio spalvos mane užbūrė jau nuo vaikystės. Jūra, marios, kopos, vėjas – tai jau mano  kraujyje.“   

Verta paminėti, kad parodos autorius domisi japonų kultūra ir menu, kuris, Mariaus žodžiais,  „suteikia estetikos suvokimą meninėse kompozicijose“.   M. Morkūnas liudija, kad „Darbai paprastai gimsta per daugelį metų darytą fotografiją, ją analizuojant, stebint, fiksuojant, taip menininkas geriau pajaučia gamtos spalvas, jos pulsą, kaip kyla saulė ir kaip krenta šešėliai“. 

Vyraujanti M. Morkūno kūrybos tema – pajūris ir pamarys. Iš Klaipėdos kilusį dailininką visada traukia vanduo, paveiksluose paprastai švelniai raibuliuojantis, ramiai tyvuliuojantis. Įdomu tai, kad M. Morkūno paveiksluose beveik niekada nematyti aiškios ribos tarp vandens ir dangaus, jie tarsi susilydę į vieną, horizonto linija gali būti tik numanoma, o erdvė tokiu būdu tampa begalybe. Autorius pamėgti motyvai – itin poetiški, tai – pajūrio pušys, atkakliai nepasiduodančios jūrai ir vėjui, vėjyje siūruojančios pakrantės smilgos ir valtys.

Paveiksluose jaučiama dizaino įtaka, čia vertinamas solidumas, detalių saikingumas. Menininkas prisipažista keliąs sau tikslą, kad kiekvienas kūrinys turi turėti savyje ramybės, kad žiūrint į jį galima būtų pailsėti dvasiškai. Tad M. Morkūno siekiamybė, – kad jo paveikslai turėtų tam tikrą (psicho)terapinį poveikį.

Kalbant apie parodą Raudonės pilyje, – parodos ekspozicija itin solidi, eksponuojami 35 tapybos darbai, daugiausia, tikriau visi, paveikslai tapyti akrilu. Parodoje eksponuojami paveikslai išsiskiria pasteliniais tonais (prislopinti rusvi, rusvi, gelsvi, melsvi tonai). Beje, ir parodos pavadinimas – SPALVOS KALBA – tarsi suponuoja ypatingą kolorito svarbą. Tad spalvų kodai, spalvinis kodas – dar viena prieiga analizuoti M. Morkūno paveikslus.

Ekspozicijos paveikslai išsiskiria štrichų, balsvų teptuko linijų grafiškumu, ypatingu subtilumu, taip pat didesniais formatais (pvz., 100 x 100 cm). Tai – nelyg koloristiniai piešiniai tušu (sumi-e), tapyba tušu ar plunksna. Ir iš tiesų šie paveikslai tarsi spinduliuoja ypatingą gamtos harmoniją. Galima pastebėti, kad paveiksluose nėra vaizduojamos nei audros, nei šėlstanti gamta, dažniausiai juose – ramaus vėjo dvelksmo ir ramybės atmosfera (apart šokančių nendrių vėjyje). M. Morkūno paveikslai tarsi spinduliuoja ramybę, atveria susitelkimui, meditacijai atvirą erdvę. Plg. paveikslų pavadinimus: TAKAS Į PASAULIO KRAŠTĄ, ŠOKANČIOS NENDRĖS VĖJYJE. 

Subtiliais ir akį pagaunančiais rusvais ochros (ar net rubino atspalviais) tonais išsiskiria paveikslai MINGĖ VAKARĖJANT, taip pat GINTARINĖ KARKLĖS PAKRANTĖ, RAUDONĖS PILIS.

Marius Morkūnas. Gintarinė Karklės pakrantė 

Marius Morkūnas. Šokančios nendrės vėjyje

Dėl to Mariaus kūryba artima Rytų, ypač japonų, estetikai. Galima sakyti, kad M. Morkūno paveikslai – tarsi sumi-e tapybos tušu pavyzdžiai ar nedideli haiku. 

Belieka pasidžiaugti itin profesionalaus menininko solidžia ir profesionalia paroda, kur kiekvieno paveikslo mažiausia detalė teptuko nugludinta iki ypatingo preciziškumo, taip, kad galima pajusti kiekvieno potėpio gyvybę ir skambesį.

Tad visus, važiuojančius pro Veliuoną, pakviesti ją aplankyti. Paroda veiks iki 2026 m. sausio 1 dienos.

Vėliau, kitais metais, paroda persikels į Veliuonos kultūros centrą, adresu Dariaus ir Girėno g. 1.