Opera tamsoje kvies išpažinti nuodėmes

Rūta, apie ką operos „Skylė” ir „Confessions”?

Operos „Skylė” premjera įvyko dar 2009-aisiais. Tuo metu mąsčiau apie paralelinius pasaulius, dimensijas, apie tai, jog mes gyvename keturių matmenų pasaulyje, o yra ir dviejų, ir trijų, ir šešių, ir vienuolikos... Tai ir fizikos atradimai, ir labai graži, šiek tiek reliatyvi filosofija, kurią mums sunku suvokti. Toje operoje kūrybiškumas ir vaizduotė veržiasi per kraštus.

„Confessions” koncepija siejasi su krikščioniškaja septynių nuodėmių tradicija. Į tai pažiūrėjome, iš vienos pusės, kritiškai, kita vertus, su dideliu susidomėjimu, nes tos nuodėmės šiuo metu yra virtusios privalumais. Jos – tai viduramžių bažnyčios sugalvotas dalykas, už kurį žmonės buvo baisiai baudžiami. Šios operos metu žmonės užsideda kaukes, o mes aplink juos grojame. Kiekvienas atėjęs gauna asmeninę patirtį, nes jis nėra „žiūrėtojas”, jis visko klausosi savo viduje. Tai tampa savotiška vidine meditacija.

„Confessions” kūrėte net kelerius metus. Kokia buvo žmonių reakcija po pirmojo projekto pristatymo Švedijoje?

Kvietėme vien pažįstamus, visi labai laukė, kadangi žinojo, jog šią operą kūrėme penkerius metus. Taip atsitiko, kad visi žiūrovai buvo muzikantai, jautriai priimantys kiekvieną garsą, mokantys klausytis. Jie iš karto instinktyviai „įeina” į muziką. Buvo net tokių, kurie apsiverkė.

Šia opera mes nenorime parodyti savęs. Labai daug galvojame apie tai, kaip priversti klausytoją pasijusti gerai, todėl būtų keista, jei kažkam būtų negera. Jeigu kažkam labai nepatiktų, būtų įdomu su tuo žmogumi pasikalbėti ir paklausti, kodėl.

Šį kartą opera „Confessions” yra atvira visiems norintiems. Ar yra kažkas, ką turi žinoti žiūrovai prieš „patirdami” operą?

Taip, yra keletas momentų. Žiūrovai sėdės tamsoje, su akių raiščiais, kurie bus dalijami prieš spektaklį. Perkant bilietus galima pasirinkti vieną iš trijų tipų kėdžių. „Pasyvios” kėdės skirtos tiems, kurie yra jautrūs fiziniam prisilietimui ir norėtų jo išvengti. Pasirinkusiųjų „aktyvias” vietas pojūčiai bus aktyviai kurstomi. Išskirtinė „rausva kėdė" yra vienintelė ir ji yra nemokama, bet gaunama konkurso būdu. Vienintelis žmogus, kuris laimės galimybę sėdėti „Rausvoje kėdėje“, patirs ekstremalų akustinio surroundo, kvapų, skonio ir prisilietimų kompleksą. Šią vietą buvo galima laimėti elektroniniu paštu išpažįstant savo nuodėmę. Žinau, kad su atrinktais dalyviais (jų bus du, nes spektaklis rodomas 18 ir 20 val.) bus pasirašomas kontraktas.

Jau penkerius metus gyveni ne Lietuvoje, bet prieš tai aktyviai dalyvavai meninėje veikloje čia. Kokius pokyčius matai?

Įdomu, kad savo namuose, visada būni labai kritiškas. Iš pradžių grįždavau ir į viską žiūrėdavau labai neigiamai. Buvau apžavėta aukšto Anglijos lygio, o čia iškart matydavau gerokai žemesnį. Paskutiniu metu mano nuomonė labai pasikeitė. Čia viskas labai gerai, o talentingų žmonių gimsta visur.

Kompozitorę Rūtą Vitkauskaitę kalbino muzikologė Rasa Murauskaitė