Pradžia / Didysis Žaidimas
 

Kaip Guru Guru kalbą rinkosi

Iš nuobodžio ir neturėjimo kas veikti Guru Guru nusprendė išsirinkti ne nuotaką, o kalbą. Su nuotakom, kaip ir nuotaikom, viskas gerokai komplikuočiau nei pats komplikuočiausias raštas, mąstė jis. Ir greičiausiai neklydo.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2020 m. Balandžio 10 d., 13:59
Skaityta: 26 k.
https://linguisticspy.files.wordpress.com/2015/05/keep-your-hand-in.jpg
https://linguisticspy.files.wordpress.com/2015/05/keep-your-hand-in.jpg

Rinkimai buvo demokratiniai (vienas rinkėjas, vienas rezultatas, beveik šimtas kandidačių).

Kriterijai? Absoliučiai subjektyvūs. Ta graži, gerai, tinka, praeina į pusfinalį. Ta smagi, taip pat. Ta nuobodi, iki kito (?) karto. O va šita baisiai egzotiška, ja kalba vos trys žmonės, pasiklydę džiunglėse. Labai įdomu, tik nepraktiška. Nuotaka... eee... kalba turi būti ir praktiška.

O dar raštas... Kaip gerai, kai vienas, kad ir gana sudėtingas paveiksliukas reiškia visą žodį ar net sakinį, išmokai, ir viskas. Bet kas toliau? O kaip tarti? Ne, kažkas čia ne taip.

O dar tonai... Norisi, kad balsas, kaip ir širdis, dainuotų. Kuo daugiau tonų, tuo geriau. Deja, daugiau nei devynių rasti nepavyko. Kodėl jų tiek mažai?

O dar klikai... Liežuvis cakt taip, anaip ir va dar kaip... Bet vienas garsas suglumino: priminė bučinį. Taip galima ir ant priekabiavimo užsirauti. Ne, geriau nereikia, čia ne Afrika, nesupras žmonės.

Nemažai kandidančių atkrito... Pala, atkrito visos... Kaip taip?

Ne, ne visos, su palengvėjimu pasakė sau Guru Guru. Gi gimtoji liko. Valio, nieko mokytis nebereikia. Ar tikrai? Sunkus tarmių žodyno tomas kuždėjo: bus kas veikt. O kad būtų įdomu, sukursiu savo tarmę, konlangą, dirbtinę šnektą su visais įmanomais tonais (ir daugiau), klikais (be bučinio) ir kuo sudėtingesniu raštu. Bus jums visiems, pasaulio puo... kalbėtojai. Mūsų kalba seniausia, gražiausia, ja kalbėjo Adomas su Ieva (Višteliauskas žinojo tai dar iki apsilankymo psichiatrinėje), o dabar bus dar ir sudėtingiausia. Litvino!

Ekrane nušvito, tiesa, kiek tamsokai, Dravenio veidas, paslėptas kaukės
ir juodų akinių.
- Guru Guru, tave apsėdo paranojiška uždarų patalpų euforija…
Džiaugiesi gimtąja kalba, o pakui jos bijosi, ir į savo kasdieninę
šneką įterpsi vis daugiau tarptautinių žodžių, svetimybių, barbarizmų,
slengo ir, pagaliau, prarasi lietuvių kalbą...

Anaiptol. Mįslyju subudavoti novinką, kad špaceras po gimtą šnektą vyktų taip smagiai, kaip latviškas putns skrend. Ar žinai, Draveni, kad kukucis yr Dzūkijas nacianalinis putns? Ochota chuže nevoli...

- Guru Guru, pažvelki giliau... Lietuvių kalba valdo gamtos jėgas,
pvz., ugnį ir vandenį, kartais – vėją. Manyčiau, kad kalbos prigimtinė
stichija – tai žemė, gimtoji žemė.

Perkūnas valdo priebalses, Velinas balses, o kas valdo kablelius ir taškelius bei varneles, net nepatogu klausti.

-Mūsų dievai šneka lietuviškai. Subtili gimtosios kalbos galia
maitina protą, bet ji silpsta nuo ilgoko svetimų kalbų vartojimo.
Poliglotas – tai ligonis, praradęs ne tik minčių vientisumą, bet ir
tautinę kultūra, tradicijas. Tai kosmopolitas, savo tautos
skriaudikas, niekintojas ir dvasios ubagas.

- Įtikinai, Draveni, būsiu nebūsiu poliglotas ir kosmopolitas, būsiu patriotas ir indėnas.

Komentarai