Pradžia / Didysis Žaidimas
 

Ketvirtoji karantino (revoliucijos) diena. Durys ir kvizai

Ketvirtąją dieną bevykstant karantinui (revoliucijai), Guru Guru sprendė kvizus. Šis gražus nelietuviškas žodis jam labai patiko, nors buvo visiškas puristas gimtosios kalbos atžvilgiu (mėgo purenti jos dirvą esamais ištekliais). Kvizai nusibodo, mįslės ėmė visos atrodyti vienodos.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2020 m. Kovo 19 d., 17:12
Skaityta: 20 k.
rickwadholmjr.wordpress.com
rickwadholmjr.wordpress.com

Taip pat ketvirtoji revoliucijos diena sugriovė mitą apie saugų pasislėpimą. Ir
kodėl? Todėl, kad yra durys, kurias knieti atidaryti, atverti, o tada
– tik vienas žingsnis iki laiptinės. Bet apie laiptinę pakalbėsime
vėliau, nes tai atskiras tekstas.

Guru Guru neapsiribojo virtuvės pažinimu, todėl paslapčia artėjo prie
durų. Ties koridoriaus viduriu sustojo. Ar verta skubėti? Raktai yra,
bet jie tik galimybė atverti duris, ir nieko daugiau. Keli lemtingi
žingsniai, ir jis jau prie pat durų. Ir štai durys jau pasiekiamos
ištiesta ranka.

Guru Guru dešinės rankos pirštais atsargiai pastukseno į šarvuotas
duris. Suskambo metalas. Nepastumsi pečiais, neišspirsi minkšta
šlepete. Kaip elgtis? Ar verta rizikuoti? Gal už durų tyko referentas
Galigantas, užsimojęs sunkiu medkirčio kirviu. Šast, ir nuriedės
galva. Stop! Nereikia panikos. O gal tai durys į ikipandeminį pasaulį,
kuriame nėra jokio karantino ir pildosi visos svajonės.

Guru Guru atsirėmė į koridoriaus sieną. Ošė beribė jūra. Burlaiviu
atplaukė didelė, aukšta svajonė. Kokia? Su sijonėliu.

Metas priminti, kad Guru Guru
apdairiai nuslėpdavo svajones, kad jų nesužinotų nei tolimi, nei
artimi draugai. Kas žino, gal jiems pavyks realizuoti pakylėtas
svajas? Rizikuoti neverta. Guru Guru mėgo pasakoti anekdotus, linksmas
istorijas, bet jo mintys – griežčiausias tabu. Niekas neturi teisės
stebėti mentalinę Guru Guru panoramą, tik jis pats, ir tai ne visada.
Kartais mintis tapdavo sunkios, slegiančios, ir tada Guru Guru
pasinerdavo į knygas, muziką, dailę ir zoologiją.

Pasigirdo neaptiktas triukšmas. Zzzz! Skambutis? Ne, jis kitoje durų
pusėje, laiptinėje. O gal verta atsargiai pabelsti iš vidaus, kaip kadais įkyriam kaimynui?

Gal paslaptingas durininkas išgirs ir paslaugiai atvers duris? Ne išeiti,
bet įeiti. Tik kur? O gal pandemija atvers vartus į paralelinį
pasaulį, kuriame sėkmė ir laimė yra įprastas dalykas. Gera būti
laimingu. Ir kuo geriau – laimingu ar sveiku?

Komentarai