Pradžia / Didysis Žaidimas
 

Livonijos vilkolakis ir Knygų mugė

Guru Guru susapnavo labai realistinį (greičiau – siurrealistinį) sapną. Jis buvo apie Livonijos vilkolakį. Gal istoriniai duomenys su sapno turiniu ir prasilenkė, tačiau sapnuoti buvo smagu. Išbudęs iš ryškaus sapno prisiminė gal nedaug, tačiau ilgam. Sapne buvo didelis, senovinis, King Diamond „Them“ viršelį primenantis namas, kurio lange, skambant Black Sabbath muzikai, blyksėjo šviesos. Guru Guru sapne artėjo prie namo, paskui kažkaip į jį įsigavo. Panašu, kad nebuvo labai pageidaujamas svečias, tad, kažkieno aptiktas, turėjo skubiai pasišalinti. Jį iš lėto vijosi (taip, vijosi, bet labai oriai ir lėtai) du subjektai (objektai?): siaubingai graži mergina „Namelio prerijose“ stiliaus drabužiais ir skrybėlė. Skrybėlė sklandė pažemiu, o kartais iš jos pasirodydavo keista būtybė: kažkas panašaus į „Adamsų šeimynėlės“ Pusbrolį Itą. Tai buvo ryškiai oranžinių plaukų kupeta. Nežinia kodėl, bet sapne juokas neėmė, kaip tik buvo šiurpoka.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2020 m. Vasario 21 d., 18:59
Skaityta: 29 k.
https://www.vectorstock.com/royalty-free-vector/tibet-flag-vector-3356886
https://www.vectorstock.com/royalty-free-vector/tibet-flag-vector-3356886

Kodėl išbudęs Guru Guru pagalvojo apie Livonijos vilkolakį, o ne apie Holivudo žalą piliečių sapnams? Gal todėl, kad Livonijos vilkolakis, ramiai prisipažinęs inkvizotorių teismui, kas esąs, papasakojo apie raganių Skeistaną, su kuriuo Livonijos vilkolakis (vardu Tiesas) kovojo nusileidęs į pragarus. Panašu, kad šioje istorijoje labai daug poteksčių, mąstė Guru Guru. Gal tai buvusi kova su atėjūnais, o gal vidinė kova, o galbūt viskas viename. Bet kuriuo atveju, reiktų švęsti Livonijos vilkolakio dieną. „Kadangi artimiausia šventė – Tibeto naujieji metai Lo-gsar, atšvęsiu ją šia proga“, - pamąstė Guru Guru ir paskambino žymiam livonologui, žiūrėtojui į sieną ir išminčiui. Žinoma, Draveniui.

Dravenis pravėrė duris, jo rankoje cypė, raitėsi telefonas, matyt, norėdamas išsilaisvinti ir tapti mobiliu, judančiu, bėgančiu... Dravenis teatrališkai nuspaudė sensorinį mygtuką (dabar nėra mygtukų, tik batonėliai, suraikyti batonai...) ir tučtuojau (netrukus...)
pasigirdo balsas, sklindantis iš pravirų (?) lubų (?). Tikrai, tikrai, galite neabejoti.

- Locked In‘, aš esu Wishbone Ash‘as!

- Nustoki kvailioti. Tu ne skeletas ir ne kaulas, ir ne svajonių pelenas.

- Teisinga išvada, bet aš norėjau šią  išvadą sužinoti vakar, Knygų mugėje... Sakai, reiktų švęsti Livonijos vilkolakio dieną. O kodėl
nenori rytais gerti šampano, vakarais lankyti modernių šokių būrelį, o naktį pavirsti vilkolakiu? – paklausė Dravenis, - o gal esi knygų
grobikas? Bet turiu tave nuliūdinti, Lietuvos teritorijoje neliko knygų, tušti knygynai, ir viešos bei privačios bibliotekos. Bet tai
nesvarbu, tuoj iš Livonijos atveš daug šviežių, ką tik iškeptų knygų. Ir kokios jos skanios! Bet tai nesvarbu. Svarbu, kodėl tu vengi
herbariumo? Kodėl nekolekcionuoji drugelių, vabalų? Livonijoje apstu visokių gyvių ir augalų...

- Ką tuomet pasakysi apie Knygų mugę, kurioje tiek daug vaikštinėtojų ir pozuotojų? Knygų, tiesa, niekas neperka, nebent vieną dvi, kad kaip trofėjų parsivežtų namo. Bet apie vilkolakius nepastebėjau nė vienos... Nejau jais nebetikima?

- Sakai, vaikštinėtojų ir pozuotojų... Jie laukia vilkolakių, nes kas neskaito – tas yra maistas pabaisom... Skaitantis knygą yra apsaugotas
nuo visų pavojų. Nepamirškite! Vilkolakis – tai vartotojas, o žmogus patiekalas. Skaityk, jei nenori būti suvalgytas...

Net didžiausi Knygų mugės gerbėjai po valandos vaikštynių bėga paupin, toliau nuo civilizacijos, klausytis dejuojančių medžių...

Knyga mirė (rokas - dar ne). Geriau gyvas medis nei negyvas popieriaus gabalas... Persikelkime į virtualybę, kur rasime ir virtualų Livonijos vilkolakį ir gal net jo hologramą.

Komentarai