Pradžia / Didysis Žaidimas
 

Paslėpta naktis

Lapai. Artima arbata. Smėlėtas koridorius. Numesti batai. Tolimas asfaltas.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2017 m. Rugsėjo 23 d., 09:32
Skaityta: 17 k.
http://31.media.tumblr.com/b991fb385efc14f8ca858ff6abd39f4a/tumblr_nrjyln8DRW1tjrwu3o1_540.gif
http://31.media.tumblr.com/b991fb385efc14f8ca858ff6abd39f4a/tumblr_nrjyln8DRW1tjrwu3o1_540.gif

Vakaras, jis pergalingai užvaldė sienas. Tarsi kambaryje nieko nėra, bet prieš atviras knygų lentynas kaupiasi mintys.

Po kelių minčių Guru Guru pajuto parketą po kojomis. Tvirtai svyruoja grindys, todėl įprasčiau laikytis sienų.

Nekabantys paveikslai (jų nėra!) suteikia neįkainuojamą galimybę išbandyti nervų sistemą.

Paprasta pažvelgti pro langą, bet reikia sugalvoti dar geresnį triuką, pakelti akis į lubas. Jos (lubos ar akys?) sunkios, nes čia nėra dangaus, žvaigždžių, mėnulio.

Ramu, gal todėl per daug izoliuotos, paslėptos nakties.

Guru Guru išsitraukė savo mylimą pusiau automatinį pistoletą ir iššaudė visas kulkas į minią.

- Taip, aš niekšas, bet jūs, turginiai, visi esate didesni niekšai, prekiaujat viltim.

Buvo tamsu. Iš pat ryto nešvietė saulė, o gal tamsiausia viduje buvo. Guru Guru nekentė savęs, savo vidinės nakties.

Tik nemirtina turginių minia stoviniavo pa langais ir giedojo himnus dešroms, sumuštinių dėžutėms, aliejui, vynui ir kitoms prekėms, be kurių gyvenimas praranda prasmę. Guru Guru šūviai taip pat.

 

Komentarai