Sekant GURU GURU (3-iąja diena)

Galbūt nueit į virtuvę atsigerti arbatos ?  Nors o kodėl gerti būtent arbatą ? Juk ji gali būt jau atšalus. Nors kita vertus atšalusi arbata kartais netgi skanesnė. Ypač jei dar ledukų specialiai įdėta. Na ir prie arbatos dar juk galima kažką. Juk tikrai norisi. Ar užvalgyt ar šiaip užkast. Ar sumuštinio ar ko nors...  Galima ir solidžiau pasistiprinti. Lyg prieš skaitant naująją GURU GURU pasakojimo dalį. Tik kad paskui teks ne tik į virtuvę eit, bet ir kelią link tuliko prisiminti. O ten juk gi durys laukia...  nesvarbu, kad neužrakintos. Vis tiek gi jas reikia atidaryti. Ir varstyt pirmyn atgal. Lyg kokį malūnėlį. Nebūtinai maldų. Bet čia jau suplyšusi šlepetė tikrai nebepadės.
Kita vertus, juk gi reikia atsižvelgti ir į karantino laiku rekomenduojamus suvartoti maisto  kiekius. Tad gal galima būtų pasitenkinti tik simbolišku vienu plikytu sausainuku. Tik ar tai gelbės ? Tai juk daugiau ''stiliovo gėrimo'' atributas, nei rimtas skrandžio papildymas virškinamąją medžiaga.

O net jei gertum ir kavą, - kas iš to ? Dargi paskui tirščius teks tulikan nešt išmest. Ir vėl tvatyti duris su ta nudriskusia šliure.   O dar juk teks ir numintą parketą įgrysusiai girgždinti. Kita vertus - gal tai pataikytų į taktą su kaimyno už sienos gurgiančiu pilvu ? Būt visai darnu. Ir prasminga. Juk laikrodžio gegutė senai jau gulėjo netoli duru slenksčio nukauta tos pačios sudriskusios šleptės.  Šlepetės, kuri vieną kart buvo paleista tiesiai į nelaiku ''susikukavusią'' gegutę...

O gal nepaisant visko imt ir pasikviesti tą skrandžiu gargaliuojantį kaimyną prie stalo ? Pasodint jį už baltos kandžių suvarpytos staltiesės. Staltiesės kuri yra patikimai prie stalo prilipusi dėl išversto saldaus kompoto. Juk visi pritars - jog svarbiausia yra parodyt svetingumą. Nepasiant nieko, nepaisant jokių nepriteklių, nes net pats Dzeusas kažkada taip liepė senovės graikams.

Tik ką dar jam be tos arbatos patiekt ? Gal atseikėt iš maišelio kokį šimtą kruopų ? Žmonės, matyt iš neturėjimo ką veikti ar iš nežinojimo kuo pokštauti - suskaičiavo kiek kruopų yra ryžių maišely. Anot jų - apie du tūkstančius. Tai koks šimtas vienetų kruopų iš to pakelio nepasirodys per didelė auka. Užtai bus nuostabi  proga parodyti didų svetingumą.  

Tik klausimas - ar regsis pokalbis su tuo kaimynu ?  Mat jis vis dar laikės įsitikinęs savo nuomonės, jog visas šis triukšmas - ne dėl viruso grėsmės. O dėl kažkokio tai slapto plano manipuliuoti žmonija. Taip taip, ir valstybių sienų uždarymas ir judėjimo laisvės suvaržymas ir respiratorių bei pirštinių trūkuma s - viskas čia sąmoningai ir tikslingai suplanuota ir surežisuota. Tad ką jam kalbėti užstalės metu, jei jis nieko kitko nenori girdėti. Gal iš pasipiktinimo net savas šliures nusiautų... O gal ir visišku  susipykimu viskas baigtųsi ?  Tad kam visa tai tada ??

Geriau be to.