Kažkuri karantino (revoliucijos) diena. Dravenis ir Guru Guru atskleidžia savo veidus

Su kiekviena diena griežtėjo karantino sąlygos. Laimingi tie, kurie
liko vienkiemiuose. Ar tikrai norite, kad apie nuošalius kaimus,
tolimas sodybas būtų rašoma, kalbama?.. Gal reikia daugiau saugaus
entuziazmo? Elkitės taip, tarsi jau būtum sveikas. Pažvelkite į seną
fotografiją, kad įsitikintum šia paprasta tiesa? Karantino metu verta
atversti pamirštą albumą ir pamatyti tolimą vaikystę.

Guru Guru turėjo teisę elgtis spontaniškai ir net mistiškai, nes
išgelbėjo Eleonorą ir save. Bet kaip išgelbėti kitus - gyvenimo, o ne
mirties vertus žmones. Ar verta pasikliauti įtaigos galia? Gal reikia
socialiniuose tinkluose nepaliaujamai rėkti: atverskite vaikystės
albumus, pažvelkite į senas fotografijas ir būkite sveiki! Kokie jūs
buvote jauni ir gražūs! Kas visa tai pavogė? Guru Guru buvo tikras,
kad tai coronaviruso darbas.
- Kuo galiu padėti? – ekrane išniro Kultūros ministro referento snukis.
- Nusiimkite kaukę!
- Antikos aktoriai dėvėjo kaukes, nors ir nebuvo coronaviruso, -
atšovė Galigantas, - mane saugo internetas, todėl nereikia jokios
kaukės. O tu užsidėki medvilninę kaukę ir kupinas mirtinos baimės
įsilieki į minią skubančią į kapines. Cha, cha, cha...
Užgeso ekranas (pasikeitė paveiksliukas), bet Guru Guru kabinete dar
ilgai skambėjo demoniškas referento juokas.
Ir ką daryti su tais, kurie nukerta entuziazmo sparnus ir vampyriškai
išsiurbia gyvenimo džiaugsmą? Tai kas, kad Guru Guru gyvenimo
išminties pasisėmė ne tik universitetuose, bet ir džiunglių
brūzgynuose, ledinėse viršukalnėse, tolimose Aukštaitijos lygumose? Ar
reikia jį apkaltinti išprusimu, greita minčių tėkme ir nepaneigiama
įtaka kultūrai? Kada gi pasibaigs zoologinis Galiganto pavydas? Gal
tęsis iki karantino pabaigos?