Deš(imtoji)

Šis rytas buvo tamsus, nors švietė saulė ir danguje it nerūpestingi
vaikai žaidė balti debesėliai. Paskambino Eleonora. Mergina verkė, nes
jau buvo priverstinai izoliuota:
- Guru Guru, aš greitai mirsiu, noriu gyventi...
- Aš tau padėsiu, rytoj tu būsi sveika.
- Nereikia manęs guosti...
- Rytoj aš atnešiu stebuklingą vaistą ir pagydysiu tave.
Guru Guru nesišvaistė tuščiais pažadais, nes prisiminė stebuklingą
musmirių balzamą, kurio receptą žinojo tik Dravenis. Šarlataniški
receptai audrina vaizduotę, bet neatneša realios naudos, kas kita
grybai. Egzistuoja įslaptinta gydomoji nuodingų grybų piramidė, kurios
viršūnė – raudongalvė musmirė.
Už valandos prisistatė Dravenis, jis atvežė mažytį buteliuką.
- Tai paskutinė eleksyro dozė, skirta dviem žmonėms – tau ir
Eleonorai. Nepakanka tik grybų, būtina slapta apeiga, kurią žino tik
šamanas Arvydas. Jis pasislėpė Labanoro girioje, ir kol ji neiškirsta,
niekas nesuras slaptos Arvydo buveinės. Nugerki pusę ir skubėki.
Eleonora laukia tavo pagalbos.

Guru Guru nė kiek neabejodamas, geometriškai tiksliai išgėrė pusę
buteliuko. Vizija buvo neišvengiama, nes tai gydymo dalis. Guru Guru
atsidūrė labirinte, tiksliau stovėjo prie pat mirties slenksčio,
atviro jausmų ekrano. Pojūčių ekrane skendo mirtini virusai. Grybai
užburtais siūlais sulopė dangų ir plokščia Žemė vėl tapo apvali.
Aišku, galima intriguojančiai tiksliai aprašyti, kaip Guru Guru,
apsirengęs baltu chalatu prasmuko į ligoninę, ir teatrališkai
efektingai įteikė balzamo buteliuką Eleonorai. Gal nereikia
sentimentalių scenų, svarbu, kad Eleonora pasveiko ir už dviejų
savaičių buvo išleista iš ligoninės.