Dar vis penktoji diena. Apokalipsės labirintas. Merzbow

Ir štai Guru Guru jau kieme. Pažeisti visi karantino reikalavimai.
Dabar galima tikėtis bet ko. Būtų gerai, jei viskas būtų gerai. Kieme
ganėsi kilmingi ir bekilmiai šunys, žaidė vaikai, ant suoliukų
sėdintys senjorai svarstė: ar iš prekystalių dings kruopos, aliejus ir
šprotai.

Privažiavo autobusas. Itin trumpai padvejojęs (nes durys atidaromos
trumpam), Guru Guru šoktelėjo į vidų. Tuščia. Už vairuotoją
skiriančios juostos, slėpėsi trys išsigandę keleiviai. Gal sveiki
vilkai, o gal infekuoti zuikiai. Tik kontrolieriai pajėgūs nustatyti (sako, jie gali turėti supermegaekspres tekstų).

Guru Guru saugiai įvirto į galinį minkštasuolį, ir susimąstė. Kur
važiuoti? Gal į vaistinę, o gal į restoraną. Pokštas? Ne, tai
sprendimas.

Restorano salė buvo tuščia, tik prie baro būrėsi (atstumas tarp
klientų vienas metras, ne mažiau) žmonės, pirkdami maistą tik
išsinešimui. Guru Guru neketino stovėti eilėje. Jis sotus – viskuo.
Paslaptinga jėga stūmė į salę. Ar verta priešintis vidiniam kompasui,
nors jis ir nematomas. Ne. Guru Guru lėtai, kad nesukeltų apsaugininkų
įtarimo, įžengė į salę. Prie stalelio sėdėjo liūdna mergina. Gal verta
užkalbinti, paguosti? Ne, skubėti neverta, reikia ištirti aplinką, ir
tik tada veikti tiksliai ir apgalvotai. Staiga iš tarnybinių durų
išniro padavėja, nešina padėklu, ant kurio stovėjo viskio butelis,
stiklinė, o peleninėje cigaras. Ir tai viskas? Tikrai, kad ne. Buvo
dar dezinfekcinio skysčio flakonas ir medvilninė languota šluostė.
Padavėja nuvalė fortepijono klavišus ir dangtį, tada ant viršaus
padėjo proviziją. Įdomu... Bet netrukus pasidarė dar linksmiau. Pro
tas pačias tarnybines duris įvirto Dravenis. Tai bent! Įsipylė viskio,
išgėrė trečdalį stiklinės, (galėjo ir pilną) prisidegė cigarą ir
užgulė baltus ir juodus klavišus.

Skambėjo The Beatles / here, there and everywhere. Taip, taip – čia,
ten ir visur siaučia virusas. Dabar metas užkalbinti merginą.
- Laba diena, puikiai skambina mano draugas Dravenis The Beatles kūrybą. Žavu.
- Baisu klausytis, tokio nemokšiško klavišų baladojimo. Esu Muzikos
akademijos studentė, todėl negaliu toleruoti saviveiklos.
- Koks jūsų vardas?
- Eleonora...
Suskambo Eleanor Rigby, Dravenis pakankamai virtuoziškai pakeitė temą.
- O aš Guru Guru...
- Pasibaisėtina, esu nemokšos ir šarlatano draugijoje.
- Deja, dabar karantinas, teks susitaikyti, priimti tikrovę tokią, kokia ji yra.
- Tik nereikia manęs mokyti.
- O gal pašokime?
- Tai uždrausta...
- Tuo labiau... Dravenis turi revolverį ir mus apgins.
- Nuostabu... Dabar supratau, kodėl tūlas Dravenis skambina The
Beatles / Revolver. Jis gangsteris?
- Ne, jis vegeratas...
- O jūs?
- Aš ignoruoju visas dietas.
- Prie valgių sąrašo pridėkite ir šokius.
- Padarykime išimtį, nes rytoj mes galime gulėti palatoje...

Apokalipsė artėjo, bet, kaip visada, ne taip, kaip tikėjomės.