Penktoji diena. Štokas (škotas?) tinka Hausui. Poezijos diena (tarptautinė)

Tik itin neatsargus žmogus gali
be vientisų ir prasmingų apmąstymų lipti laiptais žemyn iki pat laiko
(lauko?) durų. Guru Guru ne toks. Jis protingai ir įžvalgiai atsargus.
Kaip sakoma: atsarga nedaro gėdos. Virusas čia pat, jis tyko, ir bet
kada gali užpulti. Net kaimynas gali būti apsėstas viruso. Guru Guru
nuo kojų (nevirpančių) iki galvos (šviesios, skaidrios) persunkė
sportinė drąsa it saugi, ekologiška elektros energija. Stiprėjo ryžtas
lipti žemyn, t.y. ne degraduoti, bet pasiekti domofono kontroliuojamas
lauko duris. Energetinė įkrova turėjo šiurpoką šalutinį efektą: itin
skaudžiai subraškėjo skeletas,

Guru Guru pastebėjo sulinkusį Galigantą, o šalia voliojosi kirvis,
nekruvinas, bet infekuotas. Galigantas riktelėjo (fonetiškai - kriuktelėjo):

- Guru Guru, aš nekaltas, tai koronovampyras sudrumstė man protą, ir
liepė infekuoti tave...

Referentas, tarsi šokdamas toteminį gyvatės šokį, raitėsi ant grindų.
Bet tikroji priežastis buvo visai paprasta: į Galiganto nugarą smogė
radikulitas, dešinę koją sulenkė aštrus reumatizmo priepuolis. Guru
Guru drąsiai nuspyrė kultūros patroną (tuščią tūtą). Pirmyn! Dar ne
viskas prarasta!

///

Kadangi ši diena buvo ne tik pavasario lygiadienis, bet ir tarptautinė poezijos diena, Guru Guru, niekaip negalėdamas susisiekti su Draveniu, ėmėsi kūrybos. Tiksliau, dirbo pagal vidinį užsakymą (lingvistinį). Ketino sukurti eilėraštuką, kuriame būtų visos lietuvių kalbos raidės, paženklintos paukštukais, taškeliais, brūkšneliais ir nosinėmis.

ačiū, žąsį aš gavau,

ėst tų paukštį ketinau.

paukštė bėgo nuo manęs,

gaudyti man kitą teks.

Ne kažkas...

Laiptinėje pro akutę buvo matyti šviesa, bet žmonių nei matėsi, nei girdėjosi. Tolumoje skambėjo varpai, kviečiantys į virtualias mišias. Virusas materialėjo. Atėjo laikas sudėtingai oper(acij)ai.