Pragariškas disko? [Antroji karantino (revoliucijos) diena]

Kaip visada, fone grojant tarpiniam variantui tarp disko muzikos ir indie elektronikos (vienu metu groja ir radijo aparatas, vos neparašėme, taškas, ir kitas grotuvas, yra minčių tuo pat metu pasileisti dar vieną), Guru Guru nekantriai griebia telefoną (juk ryšys atsirado, galima skambinti bet kam... tik nelabai norisi) ir skambina. Žinoma, Draveniui.

Kitoje ragelio pusėje (bet argi rageliai turi dvi puses?) girdisi keisti muzikos (?) garsai. Niekas nekalba.

///

Dravenis artėjo koridoriumi, vedančiu prie Guru Guru konspiracinio
buto. Atsivėrė neatidaromos durys ir įžengė legendinio Chrysler
savininkas:

- Antroji revoliucijos diena sugriovė mitą apie ilgą ir laimingą
gyvenimą. Kone visos oficialios institucijos iškalbingai priminė apie
neišvengimą pabaigą, nubrėžė rizikos lenteles, diagramas, paskaičiavo
kas ir kada iškeliaus į kitą, (ne)abejotinai geresnį gyvenimą. Ir kilo
baisus pasipiktinimas. Panika. Nejaugi mes visi mirsime? O kur
progresas? Kur stulbinantys medicinos laimėjimai? Ir ką tiek metų
veikė akademinis mokslas? Pagaliau stručio galva buvo ištraukta iš
smėlio. Neišgelbės nei verslas, nei bankai, nei investicijos į
nekilnojamą turtą. Beliko tik viena išeitis – pašnekėti su virusu.
Dialogui pasiryžo Kultūros ministro referentas Galigantas.
Guru Guru ir Dravenis nuskriejo į TV 19.

Laidą vedė (moderavo) žurnalistė Vapsva Maja.

- Ir štai dabar, sveiki ir nepažeidžiami ligoniai į visus jūsų
klausimus atsakys referentas Galigantas, ką tik atvykęs iš Lombardijos
(lombardo) ir galbūt oponuos Guru Guru ir Dravenis.

Ramybės dėlei skaitytojams reiktų priminti, kad minėta televizija - holograminė, taigi, laikantis visų karantino (revoliucijos) reikalavimų, Dravenis su Guru Guru Vapsvos Majos laidoje taip pat dalyvavo hologramų pavidalu.

Taip pat reiktų prisiminti šios, kad ir virtualiai holograminės laidos fiasko, kai paaiškėjo, kad Galigantas supainiojo Lombardiją (lombardą) su Laplandija. Bala žino, kur jis buvo, gal kaip "Meistro ir Margaritos" herojus, tikrai lombarde ar kažkokiam bare. Tačiau galingasis referentas, kad ir kur buvo nebuvo, kalbėjo baisius, labai nepolitkoretiškus dalykus. Pradėjęs nuo nevykusio juokelio apie virusą (juos tautosakos rinkėjai jau buvo suklasifikavę ir rengė monografiją, kuriai nuotoliniu būdu pavyko gauti finansavimą), Galigantas rėžė (kaip koks tūlas Borisas), jog, esą, kuo daugiau žmonių užsikrės baisiuoju virusu, tuo geriau. Netilo studijos telefonas (niekas nesugebėjo surasti garso reguliavimo sverties). Tvyrojo įtampa. Sklido trijų dimensijų holograminis prakaitas. Buvo tvanku. Už lango riedėjo tank... Ne, kažkas tiesiog netyčia buvo įsijungęs istorinę dokumentiką.

Ir rieda tabletės, žirglioja vienkartiniai švirkštai, alsuoja dumplės,
vėdinančios plaučius. Baisu. Labai. Ūūūūūūūūūū! Valio! Belieka
pasiguosti tik tuo, kad mes visi susirgsime virusu, o išgyvens tik tie,
kam bus lemta išgyventi. Iškyla klausimas – kas yra lemtis?
Lemtis - tai tirpstantys skepticizmo ledynai, tai nenuspėjama ateitis.
Gal ir netinkama dabar juokauti, bet humoras padeda įveikti sunkumus.