Pirmoji revoliucijos (karantino) diena

Ugnis kurstoma ugnimi.

Komentaras:

...kartais tokį derinį sudaro du žmonės. Jeigu jie, neaukodami savo
individualybės, sujungia jėgas bendriems siekiams... rezultatai būna
kaip ugnis, kurstoma ugnimi, ir nušviečia visą pasaulį... turi būti
integracija, o ne asimiliacija...

psl. 69, Švytėjimas, Deng Ming-Dao / 365 DAO, įžvalgos kasdienai.

Pirmąją revoliucijos dieną...

A, taip, oficialiai tai vadinta karantinu. Bet buvo, kas žinojo, jog mus užpuolė visi, kas netingėjo ir vienu metu: iliuminatai, masonai, ateiviai ir rupūžės. Taip, tos pačios.

Viena rupūžė atėmė iš Guru Guru knygą "I Ching", iš kurios jis mokėsi būrimo, norėjo žinot lemtį. Rupūžė neprisistatė, tik parodė savo tatuiruotę su ypatingais ženklais.

Rupūžių filosofija buvo paprasta. Kadangi Lietuvoje buvo knygnešio diena (jokio sutapimo), jos ketino netikėtai užvaldžiusios respubliką įvesti naują kalbą. Kokią, joks mirtingasis žmogus nežinojo. O tie nemirtingieji kažkur pasislėpę buvo.

Dravenis ilgai nebuvo pasiekiamas telefonu ir el. paštu. Revoliucijos vaikai (rupūžių ir žmonių susikergimo rezultatas) tyliai gimė balose ir pelkėse. Nauja, visiems virusams atspari gentainių rūšis ketino rimtai imtis pasaulio valdymo, o pradėti, žinoma, nuo Lietuvos (kadangi daug kas nežinojo apie tokią).

Dravenį šiek tiek gelbėjo, palaikė mentalinė reptiloidų bendrystė. Ne,
jis nebuvo driežinas, bet jau ir nebuvo žmogus. Dravenio biologija
buvo žmogiška, bet smegenys funkcionavo kitaip. Koronaviruso invazija
- tai ženklas, signalas žmonijos persitvarkymui. Prisiminkime, tik po
XV a. maro Italija pabudo Renesansui. Žmonijos laukia ne pražūtis, bet
transformacija.

Taip, tai signalas, juolab, kad ankstesnė revoliucija su mirtinu virusu nelabai pavyko. Nevykėlė žmonija išrado vaistus, kurie gerokai prailgino gyvenimą.

Transformacija - labai keistas dalykas. Štai Genesis P. išmokė save ir kai kuriuos žmones transformacijos ir pasitraukė iš savo žemiško kūno atslenkant koronavirusui. Puikus laikas išeiti ir ateiti. Prasivėrę dangūs grasina banalybėmis.

Taip, žmonės įsivaizduoja, kad progresas juda senais bėgiais į jau
suremontuotą stotį, kur yra prekybos centrai ir bankomatai. Belieka
tik paprašyti pinigų, t.y. pasimelsti plastmasinei banko kortelei.
Materializmas pasibaigė idealizmu, kuris paneigė pats save, nes jo
idealai įprastiniais (ir kitokiais) metodais tapo nepasiekiami.
Paprasčiau kalbant, neįmanoma tapti dvasingu. Tai faktas. Negalioja
formulė: doktrina, etika, praktika, rezultatas. Rezultatų nėra, ir
žiūrėjimas į sieną - tai tik maištas, panieka bet kokioms sistemoms.
- Žiūriu, ir nieko nematau... Puiku, nes jei kažką pamatyčiau - man
galas, - tarė Dravenis, - Aš esu Tas, kuris žiūri į Save. Po
transformacijos, (kas liks gyvi), supras šią tiesą. O kas pasitrauks
(atseit, numirs), - jų laukia kitas kelias, apie kurį mes niekada nieko
nesužinosime.

Žiūrėjimas į sieną - tinkamiausia meditacija karantino metu. Rupūžės rekomenduoja to nedaryti, vadinasi, revoiiucijai pasipriešinti galima tik tokiu būdu. Arba išvažiuoti į kaimą, kuo gilesnį, tuo geriau.

- Guru Guru, pagaliau VISI bus priversti žiūrėti į sieną, tarsi
vienutės kaliniai. Kitaip sakant - nėra to blogo, kas neišeitų į gera.
graudu...
mes priversti būti savimi
ašaros...
mes įkalinti laisvėje
alpulys...
siena, siena, siena...
ak!

Būtent, PRIVERSTI. Prisipildys psichiatrijos ligoninės...