PRIEŠ TOLIMĄ SKRYDĮ (ROMANO IŠTRAUKA TIESIAI IŠ HONKONGO)

- Man visada buvo keista, nesuprantama ir gana šlykštu, Draveni, kodėl muilo operose, sitkomuose esminis objektas yra durys? Juk daugelis personažų įeina į savo dialogą praverdami menamo kambario/buto duris. Ką šis triukas reiškia? Ar iš kepurės išlindęs triušelis gali nužudyti fokusininką?

- Pamiršk visas duris, gal Žemėje esi vienišas ir bijai permainų, tarsi agresyvaus triušio? Situacija aiški, metas kelti sparnus ir skristi į kitas galaktikas, - patarė Dravenis.

- Noriu susapnuoti tą savo Vienintelę, Mylimąją, nors sapne ją pamatyti. Ją daug kartų mačiau savo sapne, įvairios dekoracijos buvo, bet ji - ta pati. Ir jos šioj žemėj dar nesutikau.... Kas su manim?

- Rekomenduočiau Magaelano debesies galaktikoje, MP4 planetinėje sistemoje gyvenančią įstabaus grožio princesę, manau, ji suteiks Tau daug laimės, ir nebūsi vienišas...

- Hi, gal užteks pūstis ir galima normaliai draugiškai bendrauti? Ar pas Tave tik arbe vienetas, arbe nulis? Pas mane tai ne, skaičių variacijų daug... O vienatvė - neišgydoma liga,  bet, žinai, kai esi astronautas, dar ne tokių nesąmonių visokiuose išmatavimuose nutinka. Paukštukai čiulba (gieda?) kitaip...

- Ar tai ištrauka iš Guru Guru laiško savo neišsipildžiusiai svajonei?

- Eilinįsyk, suvokęs savo buvimo ČIA (haha, o argi yra ČIA ir TEN? dualistai...) laikinumą, - Guru Guru memleno, - o kas gi būtų, jei sugrįžtų Mylimoji? O kas gi būtų, jei erdvėlaivis iškryptų iš ir taip kreivo savo kurso? O kas gi, jei kas gi?

- Gali įvykti erdvės ir laiko paradoksas ir Tavo išsvajota princesė atsirastų čia pat, tavo kajutėje

Guru Guru įsižeidė ir parodė Draveniui duris (ir vėl tos durys), vizitas baigtas.

- Kosmosas nesprendžia gyvenimo problemų, nes kosmosas - tai didžiausia problema, - atsisveikino Dravenis.

Tie baisingieji paradoksai neduodavo Guru Guru miegoti. Jis kreipėsi į visų galų, taipogi ir miego specialistą YXZ (redakcijai vardas žinomas). Anas kad priplepėjo išminties... Jėzuliau Tu brungiausias... Nu ir paaiškėjo, kad ant sąžinės pas didž. gerb. p. astronautą Guru Guru išsikerojo didybės manija. Daugelis mokslininkų manė, kad tai kavos pupelių rūšis, bet po šio tyrimo persigalvojo ir ėmė klausyti YES bei kitokios nuostabios psichodelikos beigi progresyvikos. O štai Guru Guru į kreiserio sieną daužė virtualią savo galvą (meditacija tokia)...

... vakuumas kvepia kaip lietuviškos braškės, nepamirštamas kvapas... (nekalbant apie skonį). Nors vienas (al)chemikas sakė, kad tas kvapas tėra kažkokie cheminiai junginiai, man jis - poezija... Kosmose juk neauga braškės? Apie jas dainavo ir Bitlai, ir Biplanai. Čia turbūt ir yra tikroji alchemija... – neaišku kam, ir ką aiškino Guru Guru, ir buvo išgirstas. Ekrane pasirodė Dravenis:

- Magelano debesies galaktikoje, MP4 planetinėje sistemoje, Žemuogių planetoje gyvena princesė Baltoji Braškė, ji skirta Tau, Guru Guru, ir apie tai mergina sužinojo iš kvantinio horoskopo, kurį sudarė garsus burtininkas Juodasis Svirplys. Neklystama prognozė, sėkmės garantas.

- Bet juk mes visi žinome, kad nebuvo jokio Magelano (tesiilsi jis ramybėje, jei visgi buvo), nei jokių debesų. Žemė - plokštainis ant keturių skanių paršiukų, kuriuos laiko apetitingas tunas. Va. Apie ką aš čia? Aaa, tai apie meilę. Jos irgi nėra. Tai tik cheminiai procesai, saya suka kamu, ir viskas…

Be ilgų dvejonių Guru Guru nuskriejo link Žemuogių planetos. Amor vincit omnia.

Žemuogių pievelė, visada, amžinai