- ...būtų - Ilga kaip šimtmečiai diena (Čingizas Aitmatovas), - patikslino Geležinis Sliekas. - Buvo toks... bet Aralo jūra gi išdžiūvo. Mankurtai visur... Beviltiškai prarastas kosminis patriotizmas! Kokie visi tolerantiški! O afganų kurtų Afganistane nebėra...
- Guru Guru, žymiai baisiau, kai džiūsta gerklė po antro kosminio kokteilio, - guodėsi Išmagnetinta Rupūžė.
- Cha, cha... Nuplėšti atvirame kosmose skafandrą tas pats kaip ir skalpą, ir paskui sušalusį į ledą atgaivinti torio aukštakrosnėje. Vade, ar Tau teko patirti tokią procedūrą? – pūtėsi Molinis Tritonas.
- Singapore Sling?
- Jeigu galima detaliau papasakoki mūsų smalsiems skaitytojams apie Tavo reanimaciją (restauraciją?) Singapūre.
- Restauraciją? T. y. restoraną? (Lenkiškai.) Neturiu aš ten jokio restorano, vos nedidelę kosminę užkandinę su kosminiais kokteiliais. Ir kainos visai ne kosminės. Keista, ar ne? Gatvės švarios ir pustuštės, galima gulėti ant jų. Žmonės - patriotai (bet ne idiotai). Maistas skanus. Tautų katiliukas. Miestas, tapęs valstybe. Bene geriausias oro uostas pasaulyje. Darbą gauti sunku, bet verta. Gražu, įdomu, ypač pamačius Jūros Liūtą (Singa Laut), Singapūro (Liūto Miesto) simbolį - kažką tarpinio tarp Undinėlės Pirklių Uoste ir Liūto safaryje. Taip ir norisi surikti - Majalah Singapura. Kokių šešių valandų tokios reanimacijos šioje šalyje pakanka, kad vėl pasijustum žmogumi ir galėtum, pasistatęs prieš save Kardaševo skalę, skristi į kosmosą.
- Taigi, taigi, - sukluso Geležinis Sliekas, - savo darbiniuose brėžiniuose įžvelgiu metodologinį bendrumą, pradėkime iš pradžių: kiek pesimistiškai žvelgiu (apskaičiuoju atmintinai) į šviesos greičio svirduliavimus, jaučiu, kad nepakanka susikibus rankomis šokti aplink atominį reaktorių, reikia kažko daugiau... Gal žinote, vade, ko ir kiek?
- Plutonio, arūnio, septūnio ir gramario po šimtą. Suplakti, bet nemaišyti. Su sultimis.
Išmagnetinta Rupūžė džeimsbondiškai suplakė radioktyvų kokteilį, dar vadinamu filosofiniu akmeniu (skystu?), ir jo paragavo Molinis Tritonas, jis pavirto Raudonuoju Drakonu (1 min.), tai Didysis veiksmas, Didysis žaidimas, kuris net ir Mažąjį žmogutį galėjo paversti supermenu, bet Guru Guru ir taip buvo pakankamai kietas. Kol kas nežinia, ar jis išgėrė, o gal atsisakė Įstabaus kokteilio galių?
- Skystakmenis - pavojingas dalykas, - po nosimi niurnėjo Guru Guru, bet, nepaisant savo teiginio, jį siurbčiojo. Ir pavirto į... Jis nebežinojo žodžių, kaip save apibūdinti, juolab kad priešais save matė ne įprastą Dravenio pavidalą, o keistą reptiloidą. Ar tai tikrai jis?
- Kartais ir be veidrodžio pagalbos galima pamatyti šmėklą, savo ignoruojamą atvaizdą, ir visi vaiduoklių medžiotojai gauto tik save, ir nieko daugiau, - aiškino Išmagnetinta Rupūžė.
- Šaunus triukas! - džiūgavo Guru Guru, - kuro receptas surastas, dabar net ir nepajudėję iš vietos aplenksime ne tik šviesos, bet ir tamsos greitį, ir niekas mūsų nebepavys, nes mes niekur neskrisime.
- O ar žinai, Draveni, koks būtų veidrodis šeštajame išmatavime? Juk esi ten buvęs.
- Guru Guru, Tu vis pamiršti, kad manęs šiame tekste (scenoje) nėra, o kvantinis šuolis apsiriboja tik 4 ir 5 išmatavimu, o Tu šneki apie šeštajį... ankstoka...
Taigi, tai buvo dar viena Dravenio replika, kurią užfiksavo ir pagarsino dirbtinė intelektė Emma.
- Įdomi mano minčių tekstūra, tarsi apvali kaukolės kubatūra... Bet ačiū Tau, Draveni, nes aš sužinojau, kaip vadinasi filmas, kurį mačiau vaikystėje, bet neprisiminiau pavadinimo... - metė intrigą / cliffhangerį Guru Guru ir atidėjo atsakymą kitai serijai (čia juk filmas, jo?).
Bet kur, ir bet kada, tarsi nurodyta data pasako kažką konkretesnio.